Tikimybių teorija

Tikimybių teorija — matematikos šaka, tirianti atsitiktinių įvykių tikimybes.
Matematikoje tikimybė — tai skaičius iš intervalo [0; 1], parodantis, kiek tikėtina, kad įvykis įvyks. Tikimybės $P(E)$ priskiriamos įvykiams $E$ pagal tikimybės aksiomas.

Tikimybė, kad įvyks įvykis $E$, kai duota (t. y. jau žinoma), kad įvyko kitas įvykis $F$, yra $E$ sąlyginė tikimybė kai duota $F$. Jos reikšmė lygi $P(E \cap F)/P(F)$ (kai $P(F)$ nelygi nuliui). Jei $E$ sąlyginė tikimybė kai duota $F$ lygi („nesąlyginei“) $E$ tikimybei, tai $E$ ir $F$ vadinami nepriklausomais įvykiais. Šis $E$ ir $F$ santykis yra simetriškas — tai matyti tada, kai jį apibūdiname kaip $P(E \cap F) = P(E)P(F)$.

Kartu su statistika tikimybių teorija sudaro matematikos šaką, vadinamą stochastika.

Tikimybių teorijoje plačiai naudojami kombinatorikos elementai:

• Faktorialas
• Gretiniai
• Deriniai
• Kėliniai

Taip pat skaitykite

• Bajeso teorema
• Bertrano paradoksas
• Kombinatorika
• Tikimybė