Lietuvių katalikų mokslo akademija

Lietuvių katalikų mokslo akademija (LKMA) – lietuvių katalikų mokslininkų organizacija, įsteigta 1922 m. Veikė iki 1940 m. Lietuvoje, centras Kaune, 1956–1992 m. užsienyje, centras Romoje, nuo 1990 m. atkurta Lietuvoje, nuo 1992 m. centras Vilniuje.

Struktūra

Lietuvių katalikų mokslo akademijos veiklai vadovauja centro valdyba, nuo 2001 m. LKMA narių renkama 6 m. kadencijai. Yra skyriai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, mažesnės grupės Šiauliuose, Telšiuose; skyriuose veikia sekcijos. Akademijos nariai yra 4 kategorijų:

• nariai akademikai, labiausiai pasižymėję mokslininkai
• nariai
• nariai pagalbininkai, neturintys mokslo laipsnio
• garbės nariai.

Nuo 1922 m. akademiko vardas suteiktas 53 mokslininkams. 10 narių akademiko vardas suteiktas iki Antrojo pasaulinio karo, 23 – po jo išeivijoje ir 20-po 1991 m. LKMA narių 1956 m. buvo 85, 1965 m. – 188, 1977 m. – 226, 1985 m. – 263, 2000 m. – 753 nariai, iš jų apie 150 gyveno užsienyje. 2008 m. buvo 21 narys akademikas, apie 300 narių, apie 200 narių pagalbininkų, vienas garbės narys.

Veikla

Lietuvių katalikų mokslo akademija organizuoja mokslinį darbą ir populiarina mokslą, telkdama visų mokslo sričių katalikų pasaulėžiūros mokslininkus, gyvenančius Lietuvoje ir užsienyje, siekiančius mokslo ir krikščioniškosios minties bei kultūros vienovės, siekia sudaryti jiems palankesnes sąlygas moksl. tyrimams ir moksliniam darbui. LKMA priklauso tarptautinei katalikų intelektualų federacijų asociacijai Pax Romana.

Istorija

Idėją steigti katalikų mokslo akademiją 1908 m. iškėlė kun. Pranciškus Petras Būčys, bet sumanymas tuo metu liko neįgyvendintas. 1922 m. spalio 22 d. steigiamajame susirinkime Kaune išrinkta LKMA valdyba. Iki Antrojo pasaulinio karo LKMA surengė 3 suvažiavimus Kaune (1933 m., 1936 m., 1939 m.), nuo 1930 m. prisidėjo prie Lietuviškosios enciklopedijos rengimo, leido Suvažiavimo darbus (t. 1 1935 m., t. 2 1937 m., t. 3 1940 m.), biografijų leidinį „Užgesę žiburiai“ (1930 m.). 1927 m. A. Dambrausko-Jakšto iniciatyva pradėta rengti žymių žmonių enciklopedinį žodyną (iki 1940 m. mašinraščiu parengti 5 t.). SSRS okupacinė valdžia 1940 m. akademiją uždarė.

Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos atstovas Paryžiuje Stasys Antanas Bačkis laiškais ragino į užsienį pasitraukusius LKMA narius ir vyskupus atkurti akademiją. Romoje 1954 m. akademijai atkurti sudaryta Reorganizacinė komisija. Tęstinumą paliudyti į komisijos narius pasiūlyti buvę LKMA centro valdybos nariai Zenonas Ivinskis ir Juozas Eretas). 1956 m. pasirašytas LKMA su centru Romoje atkūrimo aktas ir įregistruoti LKMA įstatai. Įsteigti LKMA skyriai, vadinamieji židiniai: Čikaga, Niujorkas, Bostonas, Detroitas, Monrealis, Torontas, Daitonas, Miunchenas, Otava, Putnamas, Saint Petersburgas (Floridos valstija), Los Andželas. Visi skyriai priklausė centro valdybai Romoje.

Romoje veikė LKMA padalinys – Dokumentinės medžiagos apie Lietuvos religinę padėtį centras. 1965 m. kunigų K. Razmino, P. Jatulio ir R. Krasausko iniciatyva Romoje įkurtas LKMA Istorijos ir religinės kultūros lietuvių institutas. 1957–1988 m. kas trejus metus buvo rengiami LKMA suvažiavimai JAV (Čikaga, Niujorkas, Bostonas, Detroitas, Saint Petersburgas, Los Andželas), Vokietijoje (Hiutenfeldas), Kanadoje (Torontas) ir Italijoje (Roma). 1973 m. prel. P. M. Juras akademijai perleido savo įkurtą Amerikos lietuvių kultūros archyvą (ALKA). Siekiant įteisinti šią nuosavybę pagal JAV veikiančius įstatymus 1972 m. Amerikoje veikiantis Lietuvos katalikų mokslų akademijos skyrius Konektikuto valstijoje įregistruotas kaip pelno nesiekianti savarankiška organizacija ir tokiu statusu veikia iki šiol.

LKMA skelbė mokslo veikalus ir šaltinius: leido „Suvažiavimo darbus“, „Metraštį“ (nuo 1965 m.), biografijų seriją „Negęstantieji žiburiai“, istorijos šaltinių seriją „Fontes Historiae Lithuaniae“, A. Salio, S. Šalkauskio, Z. Ivinskio raštus, kitus veikalus, daugiausia istorijos ir literatūros temomis.

Lietuvoje atkurti Lietuvių katalikų mokslo akademiją sumanyta 1989 m. 1990 m. vasario 17 d. sušaukta steigiamoji konferencija, išrinkta krašto valdyba (pirmininkas Giedrius Uždavinys). Ji 1991 m. Vilniuje surengė XV suvažiavimą. 1992 m. išeivijos ir Lietuvos nariai bendrai išrinko naują centro valdybą, centras perkeltas į Vilnių. Įsteigtos Istorijos, Pedagogikos, Psichologijos, Etnologijos, Katechetikos, Informatikos, Architektūros, Medicinos ir kt. sekcijos. Vilniaus skyriuje veikė Bažnyčios istorijos studijų grupė, 2006 m. reorganizuota į Krikščionybės istorijos Lietuvoje studijų centrą. 2007 m. LKMA įsteigė Humanitarinių tyrimų institutą. LKMA surengė suvažiavimus Vilniuje (1991 m., 1997 m., 2006 m.), Kaune (2004 m.), Klaipėdoje (2000 m.) ir Šiauliuose (2003 m.), t.p. mokslinių konferencijų, seminarų, viešų paskaitų, inicijuoja mokslinių tyrimų projektus, skiria premijas mokslininkams, studentams. Nuolat leidžia „Suvažiavimo darbus“, Lietuvos katalikų mokslų akademijos „Metraštį“ (nuo 1998 m. du tomus per metus), Bažnyčios istorijos studijas, mokslinių darbų rinkinius, t.p. istorijos šaltinius, atsiminimus, humanitarinės tematikos mokslines knygas: iki 2008 m. išleido 154 leidinius.

Pirmininkai

• Vyskupas Juozapas Jonas Skvireckas – 1922–1925 m.
• Prelatas A. Jakštas-Dambrauskas – 1926–1937 m.
• Stasys Šalkauskis – 1938–1940 m.
• Vyskupas Vincentas Padolskis – 1956–1958 m.
• Kunigas Antanas Liuima – 1958–1992 m.
• Giedrius Uždavinys – 1992–1997 m.
• Kunigas Jonas Boruta, nuo 2002 m. Telšių vyskupas – 1997–2006 m.
• Paulius Subačius – nuo 2006 m.

Lietuvos katalikų mokslų akademijos akademikai

Pavardė	Sritis	Išrinkimo ir veiklos metai
Juozas Ambrazevičius-Brazaitis	filologija	1939–1974
Vanda Aramavičiūtė	edukologija	2006
Audrys Juozas Bačkis	kanonų teisė	2003
Jonas Boruta SJ	fizika	1997
Pranciškus Būčys	teologija	I936-1951
Blažiejus Česnys	teologija	1936–1944
Adolfas Damušis	chemija	1964–2003
Pranas Dovydaitis	teisė, filosofija	1933–1942
Juozas Eretas	filologija	1936–1984
Juozas Girnius	filosofija	1964–1994
Kęstutis K. Girnius	filosofija	2000
Julijonas Gravrogkas	inžinerija	1959–1968
Bronius Grigelionis	matematika	1991
Jonas Grinius	filologija	1959–1980
Stasys Yla	JAV; teologija	1961–1983
Zenonas Ivinskis	istorija	I939-197l
Adomas Dambrauskas-Jakštas	teologija-filosofija	1933–1938
Juozas Jakštas	istorija	1970–1989
Mečislovas Jučas	istorija	2006
Sofija Kanopkaitė	biochemija	2000
Kazys Napaleonas Kitkauskas	architektūra	2006
Antanas Klimas	filologija	1970
Antanas Kučinskas	istorija	1970–1988
Vytautas Landsbergis	muzikologija	1997
Antanas Liuima	teologija	1959–2000
Antanas Maceina	filosofija	1961–1987
Irena Regina Merkienė	etnologija	2006
Vytautas Merkys	istorija	2003
Vacys Milius	etnografija	1997–2005
Juozas Leonas Navickas	filosofija	1970
Kazys Pakštas	geografija	1939–1960
Antanas Paškus-Paškevičius	psichologija, filosofija	1961–2008
Vytautas Pavilanis	medicina	1970
Justinas Pikūnas	psichologija	1961
Aldona Prašmantaitė	istorija	2006
Paulius Rabikauskas	Bažnyčios istorija	1961–1998
Mečislovas Reinys	filosofija	1939–1953
Povilas Rėklaitis	menotyra	1970–1999
Antanas Rubšys	teologija	1961–2002
Antanas Salys	filologija	1959–1972
Alfredas Erichas Senas	filologija	1964–1978
Paulius Subačius	filologija	2006
Simas Sužiedėlis	istorija	1961–1985
Stasys Šalkauskis	filosofija	1933–1941
Antanas Tyla	istorija	1991
Giedrius Uždavinys	medicina	1991
Stasys Vaitekūnas	geografija	2006
Vytautas Vardys	politiniai mokslai	1970–1993
Angelė Vyšniauskaitė	etnografija	2000–2006
Romualdas Zalubas	astrofizika	1959
Zigmas Zinkevičius	filologija	1991
Vanda Žekonienė	agronomija	2003

Literatūra

• Aldona Vasiliauskienė. Lietuvių katalikų mokslo akademija, Vilnius, 1992.
• Lietuvos katalikų mokslų akademijos genezės aspektai. Lietuvos katalikų mokslų akademijos metraštis, 2003 m., t. 22.
• Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvių katalikų mokslo akademijos 70-metis (sud. J. Čepinskis). – Kaunas: Litera Univ. Vytauti Magni, 1993.

Nuorodos

• Lietuvių katalikų mokslo akademija