Vokietijos žemės
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
Pagal konstitucinę santvarką (pagal VFR Konstituciją), administracinį suskirstymą Vokietiją sudaro 16 (vad. federalinių, federacijos) žemių („landų“); vok. Land - 'žemė', dgs. Länder; dalykinėje kalboje (šnekamojoje kalboje rečiau) - Bundesland, pažodžiui - 'Sąjungos žemė', dgs. Bundesländer).
Žemės yra Vokietijos Federacijos (pažodžiui - Vokietijos Sąjungos) „sudėtinės valstybės“, „dalinės valstybės“, „valstybės narės“ (vok. Gliedstaat arba Teilstaat). Jos turi dalinį suverenitetą. Žemės turi savo atstovus dviejų rūmų nacionaliniame parlamente, konkrečiai - Federacijos Taryboje (Bundesrate).
Vokietijos žemės (remiantis teismų praktika ir vyraujančia teisės mokslo doktrina) yra originalūs valstybės teisės subjektai. Pagal Vokietijos Pagrindinį Įstatymą (Art. 32 Abs. 3 GG) Federacija žemėms yra suteikusi apribotą tarptautinį teisinį sujektiškumą. Remiantis tuo, žemės su kitais tarptautinės teisės subjektais turi teisę sudaryti tarptautines sutartis, tačiau tik gavę Federacijos Vyriausybės (Bundesregierung) pritarimą ir tik tada, jeigu žemėms priklauso atitinkama įstatymų leidybos kompetencija. Kai kurios žemės netgi yra įstojusios į tarptautines organizacijas[1]
Dabartinis Vokietijos suskirstymas į žemes susiformavimo tik 1990 m. (kai apsijungė Rytų ir Vakarų Vokietija). Iki tol suskirstymas į žemes buvo tik Vakarų Vokietijoje.
Federalinės žemės ir Europos Sąjunga[taisyti]
Kuo labiau ES teisės aktas tiesiogiai paliečia kurią nors vieną iš Vokietijos žemių, tuo ji daugiau turi sprendimo galių, bendrą sprendimą dėl VFR pozicijos priimant Vokietijos Federacijos atstovybei[2]. Kiekviena Vokietijos žemė Europos Sąjungoje turi savo atstovybę Briuselyje. Kiekviena - atskirą pastatą (tik Hamburgas ir Šlėzvigas-Holšteinas turi bendrą taip vad. „Hanzos biurą“, angl. Hanse-Office)[3]. Nekoordinuota atskirų žemių atstovybių veikla, savarankiški jų veiksmai ES institucijose, pasak Vokietijos užsienio reikalų ministerijos, susilpnina Vokietijos poziciją Europos Sąjungoje[4].
Žemės, jų sostinės[taisyti]
.svg)
| Žemė | Gyventojų skaičius | Sostinė | ||
|---|---|---|---|---|
| 1 | Badenas-Viurtembergas | Baden-Württemberg | 10 694 215 | Štutgartas (Stuttgart) |
| 2 | Bavarija | Bayern | 12 423 000 | Miunchenas (München) |
| 3 | Berlynas | Berlin | 3 386 929 | Berlynas (Berlin) |
| 4 | Brandenburgas | Brandenburg | 2 567 220 | Potsdamas (Potsdam) |
| 5 | Brėmenas | Bremen | 663 642 | Brėmenas (Bremen) |
| 6 | Hamburgas | Hamburg | 1 737 000 | Hamburgas (Hamburg) |
| 7 | Hesenas | Hessen | 6 089 000 | Visbadenas (Wiesbaden) |
| 8 | Meklenburgas-Pomeranija | Mecklenburg-Vorpommern | 1 726 000 | Šverinas (Schwerin) |
| 9 | Žemutinė Saksonija | Niedersachsen | 8 002 916 | Hanoveris (Hannover) |
| 10 | Šiaurės Reinas-Vestfalija | Nordrhein-Westfalen | 18 079 686 | Diuseldorfas (Düsseldorf) |
| 11 | Reino kraštas-Pfalcas | Rheinland-Pfalz | 4 059 000 | Maincas (Mainz) |
| 12 | Saras | Saarland | 1 057 502 | Sarbriukenas (Saarbrücken) |
| 13 | Saksonija | Freistaat Sachsen | 4 301 267 | Drezdenas (Dresden) |
| 14 | Saksonija-Anhaltas | Sachsen-Anhalt | 2 523 000 | Magdeburgas (Magdeburg) |
| 15 | Šlėzvigas-Holšteinas | Schleswig-Holstein | 2 823 000 | Kylis (Kiel) |
| 16 | Tiuringija | Thüringen | 2 373 000 | Erfurtas (Erfurt) |
Išnašos[taisyti]
- ↑ Demokratische Legitimation der Tätigkeit internationaler Organisationen, S. 13, 15 ir kt.
- ↑ http://www.spiegel.de/spiegel/print/d-34076867.html?name=Kleinkarierter+Gr%26ouml%3B%26szlig%3Benwahn
- ↑ http://www.joens.eu/9_laenderv.php
- ↑ "DER SPIEGEL", 46/2004 vom 08.11.2004, Seite 80. Autor: Markus Verbeet
| Vokietijos žemės |  |
|---|---|
| Badenas-Viurtembergas | Bavarija | Berlynas | Brandenburgas | Brėmenas | Hamburgas | Hesenas | Meklenburgas-Pomeranija | Reino kraštas-Pfalcas | Saksonija | Saksonija-Anhaltas | Saro kraštas | Šiaurės Reinas-Vestfalija | Šlėzvigas-Holšteinas | Tiuringija | Žemutinė Saksonija | |
