Jacob Grimm

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jakob Grimm

Jakobas Grimas (Jokūbas, vok. Jacob Grimm, pilnas vardas vok. Jacob Ludwig Karl Grimm kartais Carl, 1785 m. sausio 4 d. Hanau – 1863 m. rugsėjo 20 d. Berlynas) – vokiečių kalbininkas, tautosakininkas, pasakininkas, rašęs kartu su broliu Vilhelmu Grimu, juristas.

Broliai Jakobas ir Vilhelmas dažniausiai yra neskiriami ir vadinami Broliais Grimais.

Jakobas Grimas suformulavo ir ištyrė dėsnį, kuris buvo pavadintas jo vardu – Grimo dėsniu. Parašė vokiečių kalbos etimologinį žodyną – „Vokiečių žodynas“ (vok. Deutsches Wörterbuch) bei mokslinį veikalą – „Vokiečių mitologija“ (vok. Deutsche Mythologie).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kartu su jaunesniu broliu Vilhelmu nuo 1798 m. lankė Kaselio vidurinę mokyklą. 1802 m. Jakobas įstojo į Marburgo universitetą, kur studijavo teisę.

Jakobas su broliu nuo 1805 m. pradėjo rinkti pasakas ir sakmes. 18051808 m. Jakobas dirbo Kaselio karo kolegijoje, kartu studijavo vokiečių vidurinių amžių literatūros ir kalbos dokumentus, rinko pasakas, ruošė jas spaudai ir pradėjo rašyti recenzijas. 18081813 m. Jakobas dirbo Vestfalijos karalius Džeromo Bonoparto dvare tvarkydamas rūmų biblioteką. 18131816 m. Jakobas buvo Heseno elektoriaus ministro sekretorius, su kuriuo buvo Vienos kongrese. Tuo metu jis domėjosi slavų kalbomis ir jų rankraščiais. 1815 m. Jakobas buvo pasiųstas į Paryžių atgauti Napoleono išvežtų iš Vokietijos knygų ir rankraščių. 18161829 m. kartu su broliu dirbo Kaselio muziejaus bibliotekoje.

1829 m. Jakobas nuvyko į Gėtingeną, kur pradžioje dirbo universiteto bibliotekoje, o nuo 1830 universiteto profesoriumi. Čia jis skaitė senovės teisės, gramatikos istorijos, literatūros istorijos ir diplomatijos paskaitas, taip pat aiškino senąsias vokiečių poemas. 1837 m. Jakobas su brolių ir kitais penkiais profesoriais atsisakė prisiekti Hanoverio karaliui Ernestui-Augustui, panaikinusiam 1833 m. konstituciją, todėl buvo pašalintas iš profesorių ir turėjo palikti Hanoverio karalystę. Tuomet abu broliai grįžo į Kaselį, čia rinko medžiagą vokiečių kalbos žodynui ir vokiečių kalbos istorijai.

1840 m. abu Grimai buvo pakviesti į Berlyno universitetą, kur dirbo profesoriais ir mokslo akademijos nariais. 1846 m. Jakobas sušaukė pirmąją germanistų kongresą. 18481849 m. Jakobas buvo Frankfurto parlamento atstovu.

Jakobas Grimas dirbo iki pat mirties 1863 m. Jis dažnai rašė spaudai ir taip kad paprastai nereikėjo koreguoti. Jis pats niekada netikrino ką buvo parašęs. Dažnai padarydavo nuorodą į brolį: "Vilhelmas perskaitė šį rankraštį prieš siunčiant spausdinti! ".

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1811 m. Jakobas išspausdino savo pirmąjį literatūrinį veikalą (vok. Ober den altdeutschen Meistergesang). Šiame veikale Grimas aiškino, kad Minesangų ir Meistersangų poemos nėra parašytos vieno atskiro poeto ir jose galima įžvelgti kelias skirtingas kūrimo stadijas.

Daugumas Jakobo kūrinių buvo parengti kartu su broliu Vilhelmu. 1812 m. jie išleido dviejų antikinių fragmentų (vok. Hildebrandslied ir vok. Weissenbrunner Gebel) vertimus. Jakobas pastebėjo, kad iki to laiko jie nebuvo išversti.

Kūriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čia pateikiamas Jakobo Grimo kūrinių sąrašas. Kūriniai, kurie buvo publikuoti kartu su broliu Vilhelmu, pažymėti žvaigždute. Čia nepateikiamas sąrašas straipsnių publikuotų periodinėje spaudoje. Jį galima rasti V tome jo kūrinio (vok. "Kleinere Schriften"), iš kurio paimtasfrom ir šis sąrašas. Jo gyvenimas pilnai aprašytas autobiografijoje (vok. "Selbstbiographie"), esančioje I tome (vok. "Kleinere Schriften"). Visų kūrinių pavadinimai pateikiami originalo-vokiečių kalba.

  • Über den altdeutschen Meistergesang (Gotingenas, 1811)
  • * Kinder und Hausmärchen (Berlynas, 1812–1815) (daug leidimų)
  • * Das Lied von Hildebrand und des Weissenbrunner Gehet (Kaselis, 1812)
  • Altdeutsche Wälder (Kaselis, Frankfurtas, 1813–1816, 3 tomai)
  • * Der arme Heinrich von Hartmann von der Aue (Berlynas, 1815)
  • Irmenstrasse und Irmensäule (Viena, 1815)
  • * Die Lieder der alten Edda (Berlynas, 1815)
  • Silva de romances viejos (Viena, 1815)
  • * Deutsche Sagen (Berlynas, 1816–1818, 2-as leidimas, Berlynas, 1865–1866)
  • Deutsche Grammatik (Gotingenas, 1819, 2-as leidimas, Gotingenas, 1822–1840) (perspausdino 1870 m. Wilhelm Scherer, Berlynas)
  • Wuk Stephanowitsch' Kleine Serbische Grammatik, verdeutscht mit einer Vorrede (Leipcigas ir Berlynas, 1824) Vuk Stefanovic Karadzic – Serbų gramatiką.
  • Zur Recension der deutschen Grammatik (Kaselis, 1826)
  • * Irische Elfenmärchen, aus dem Englischen (Leipcigas, 1826)
  • Deutsche Rechtsaltertumer (Gotingenas, 1828, 2-as leidimas, 1854)
  • Hymnorum veteris ecclesiae XXVI. inter pretatio theodisca (Gotingenas, 1830)
  • Reinhart Fuchs (Berlynas, 1834)
  • Deutsche Mythologie (Gotingenas, 1835, 3-as leidimas, 1854, 2 tomai)
  • Taciti Germania edidit (Gotingenas, 1835)
  • Über meine Entlassung (Baselis, 1838) – (kartu su Schmeller)
  • Lateinische Gedichte des X. und XI. Jahrhunderts (Gotingenas, 1838)
  • Sendschreiben an Karl Lachmann über Reinhart Fuchs (Berlynas, 1840)
  • Weisti: imer, Th. i. (Gotingenas, 1840) (tęsinys, dalinai dalyvaujant kitiems, 5 dalys, 1840–1869)
  • Andreas und Elene (Kaselis, 1840)
  • Frau Aventure (Berlynas, 1842)
  • Geschichte der deutschen Sprache (Leipcigas, 1848, 3-as leidimas, 1868, 2 tomai)
  • Des Wort des Besitzes (Berlynas, 1850)
  • * Deutsches Wörterbuch, Bd. i. (Leipcigas, 1854)
  • Rede auf Wilhelm Grimm und Rede über das Alter (Berlynas, 1868, 3-as leidimas, 1865)
  • Kleinere Schriften (F. Dümmler, Berlynas, 1864–1884, 7 tomai).
    • T. 1 : Reden und Abhandlungen (1864, 2-as leidimas 1879)
    • T. 2 : Abhandlungen zur Mythologie und Sittenkunde (1865)
    • T. 3 : Abhandlungen zur Litteratur und Grammatik (1866)
    • T. 4 : Recensionen und vermischte Aufsätze I dalis (1869)
    • T. 5 : Recensionen und vermischte Aufsätze II dalis (1871)
    • T. 6 : Recensionen und vermischte Aufsätze III dalis
    • T. 7 : Recensionen und vermischte Aufsätze IV dalis (1884)

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]