Naujoji norvegų kalba
| Naujoji norvegų kalba nynorsk |
|
|---|---|
| Kalbama: | Norvegija |
| Kalbančiųjų skaičius: | keli milijonai |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: | - |
| Kilmė: |
indoeuropiečių |
|
|
|
| Oficiali kalba: |  Norvegija |
|
|
|
| ISO 639-1: | no/nb/nn |
| ISO 639-2: | nno |
| ISO 639-3: | nno |
Naujoji norvegų kalba arba niunoršk (nynorsk) – vienas iš dviejų norvegų kalbos standartų (kartu su bokmål). Šios kalbos standartinę formą XIX a. sukūrė kalbininkas Ivaras Osenas.
Naujoji norvegų kalba sukurta kaip alternatyva bokmål standartui, kuris pasižymi didele daniškų skolinių gausa. Osenas, kurdamas naująją kalbą, rėmėsi tomis norvegų tarmėmis, kurios yra išlaikiusios daugiausia senosios skandinavų kalbos bruožų ir mažiau paveiktos danų ar švedų kalbų. Tačiau nepaisant to, kad nynorsk suteiktas valstybinės kalbos statusas, ją vartoja mažuma norvegų. Kiekviena Norvegijos savivaldybė vietiniais referendumais yra pasirinkusi, kokį norvegų kalbos variantą vartoti. 26 % šalies savivaldybių vartoja naująją norvegų kalbą (dauguma jų yra kalnuotose, kaimiškose pietvakarių Norvegijos vietovėse). Miorės ir Rumsdalio apskrities Sunmiorės krašte visos savivaldybės naudoja nynorsk.
Naujoji norvegų kalba turi 3 gimines (vyriškąją, moteriškąją ir neutralią), priešingai nei 2 gimines turinti bokmål. Taip pat yra keletas kitų gramatinių skirtumų, užrašymo ir tarimo skirtumų.
Nuorodos [taisyti]
- nno Etnologijos kalbos kodo „nno“ informacija (angl. Ethnologue information on language by code „nno“)
