Naujoji norvegų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Naujoji norvegų kalba
nynorsk
Kalbama: Norvegija
Kalbančiųjų skaičius: keli milijonai
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: -
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

indoeuropiečių
 germanų
  šiaurės germanų
   vakarų ir rytų skandinavų
    norvegų
     naujoji norvegų

Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba: Norvegijos vėliava Norvegija
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1: no/nb/nn
ISO 639-2: nno
ISO 639-3: nno

Naujoji norvegų kalba arba niunoršk (nynorsk) – vienas iš dviejų norvegų kalbos standartų (kartu su bokmål). Šios kalbos standartinę formą XIX a. sukūrė kalbininkas Ivaras Osenas.

Naujoji norvegų kalba sukurta kaip alternatyva bokmål standartui, kuris pasižymi didele daniškų skolinių gausa. Osenas, kurdamas naująją kalbą, rėmėsi tomis norvegų tarmėmis, kurios yra išlaikiusios daugiausia senosios skandinavų kalbos bruožų ir mažiau paveiktos danų ar švedų kalbų. Tačiau nepaisant to, kad nynorsk suteiktas valstybinės kalbos statusas, ją vartoja mažuma norvegų. Kiekviena Norvegijos savivaldybė vietiniais referendumais yra pasirinkusi, kokį norvegų kalbos variantą vartoti. 26 % šalies savivaldybių vartoja naująją norvegų kalbą (dauguma jų yra kalnuotose, kaimiškose pietvakarių Norvegijos vietovėse). Miorės ir Rumsdalio apskrities Sunmiorės krašte visos savivaldybės naudoja nynorsk.

Naujoji norvegų kalba turi 3 gimines (vyriškąją, moteriškąją ir neutralią), priešingai nei 2 gimines turinti bokmål. Taip pat yra keletas kitų gramatinių skirtumų, užrašymo ir tarimo skirtumų.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]