Ponašemu kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ponašemu kalba
Ponaschemu
KalbamaVokietijoje
Kalbančiųjų skaičiusapie 500
Kilmėvokiečių kalba, žemutinių sorbų kalba

Ponašemu kalba (vok. Ponaschemu) – maišyta kalba, kurios pagrindas – vokiečių ir žemutinių sorbų kalbos.[1] Nykstanti, kalbančiųjų likę apie 500 žmonių. Kalbama Vokietijoje.

Leksika maišyta, gramatika daugiausiai sorbiška. Ši kalba vartota iki XX a. vidurio, pirmiausia – Šprėvaldo (Spreewald, Brandenburgo žemė) kaimuose, kur kartu gyveno sorbai ir vokiečiai. Miestuose ši kalba vartota retai, kadangi turėjo „kaimiečių“ kalbos įvaizdį. XXI a. beveik nebekalbama, nes žemutinių sorbų kalbą išstumia bendrinė vokiečių kalba.

Kalbos pavyzdys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaikiškas eilėraštukas, 1890 m. užrašytas Šprėvalde:

ponašemu kalba vokiečių kalba vertimas
Morgenrot, swinja tot. Škla grochow, zwerjcha knochow. Šklicka rajsa, zwerjcha šajsa Morgenrot, Schweine tot. Schüssel Erbsen, oben Knochen. Schüssel Reis, oben Scheiß Saulei tekant kiaulė mirs. Lėkštė su žirniais, ant jų – kaulai. Ryžiai ant padėklo, viršuje – uodega

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Dort »auf der Heede« in der Niederlausitz spricht man »Ponaschemu«, eine Unter-uns-Sprache aus einem Gemisch sorbischer und deutscher Wörter.“ In: Johanna Berger: Erwin Strittmatter: »Man hat seine Schwierigkeiten mit der Weisheit …« In: Konturen. Magazin für Sprache, Literatur und Landschaft, Heft 1, 1992, S. 57–64, Zitat S. 59.