Senoji anglų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Senoji anglų kalba
Kalbama: Dabartinėse Anglijos ir pietų Škotijos teritorijose.
Kalbančiųjų skaičius: 0
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: nepatenka tarp šimto kalbamiausių
Kalbos išnykimas: XII a., evoliucionavo į vidurinę anglų kalbą
Kilmė:

Indoeuropiečių kalbos
 Germanų kalbos
  Vakarų germanų kalbos
   Anglofryzų kalbos
    Anglų kalbos
     Senoji anglų kalba

Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba:
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1: nėra
ISO 639-2: ang
ISO 639-3: ang

Senoji anglų kalba (dar vadinama anglosaksų kalba) – ankstyviausioji anglų kalbos forma, vartota nuo V iki XII amžiaus Anglijos ir pietinėje Škotijos teritorijose.

Raštas iki XII a. – runos, vėliau jį pakeitė karolingiškasis. Nuo VII a. pasipildė lotynų kalbos žodžiais. IX a. pradėjo ryškėti skandinavų kalbų įtaka. VIII–XII a. užrašytas svarbiausias anglosaksų epas – „Sakmė apie Beovulfą“. Kiti žymesni anglosaksų kalba parašyti veikalai:

  • Junijaus rankraštis (Junius manuscript);
  • Ekseterio knyga (Exeter Book)
  • Verčelio knyga (Vercelli Book)
  • Novelio kodeksas (Nowell Codex).
„Sakmė apie Boevulfą“

Leksika[taisyti | redaguoti kodą]

Apie anglosaksų kalbą nėra žinoma daug. Leksiniu požiūriu artima fryzų ir kitoms vakarų germanų kalboms. Turėjo gana laisvą žodžių tvarką, nedaug skolinių. Dabartinėje anglų kalboje yra apie 33 % žodžių, kilusių iš senosios anglų kalbos:[1] kitais skaičiavimais – apie 25 %. Dabartinės anglų kalbos žodžiai, tiesiogiai kilę iš senosios anglų kalbos – work, man, father, brother ir kt.

Anglosaksų kalba vystėsi lėtesniais tempais ir atskirai nuo žemyninių vakarų germanų kalbų. Tą įtakojo jos geografinis paplitimas – izoliacija nuo žemyninės Europos – ir keltų kalbų įtaka. Anglosaksų kalboje germanams būdingos priesagos –heit, -schaft virto –hood ir –ship, pal. vok. Bruderschaftangl. brotherhood (brolybė).

Nemažai skolinių anglosaksai perėmė iš senosios skandinavų tarmių grupės kalbų, kadangi Anglijoje buvo įsikūrę skandinavų anklavų. Manoma, kad iš skandinavų kalbų perimti tokie žodžiai, kaip sky, leg, įvardis they, veiksmažodis are.

Lotynų kalbos įtaka labiausiai reiškėsi per bažnyčią (oficiali bažnyčios kalba). Tokie skoliniai, kaip militia, movement ir assembly, service yra perimti iš lotynų kalbos. Nors reikia pažymėti, kad spartesnis romanų kalbų skverbimasis į anglų kalbą prasidėjo po normandų užkariavimų.


Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Wikipedia
Vikipedija Senoji anglų kalba