Jidiš

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jidiš
יידיש
KalbamaEuropa, Šiaurės Amerika, Australija, Artimieji Rytai, Pietų Amerika
Kalbančiųjų skaičius3 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičiųį šimtuką nepatenka
KilmėIndoeuropiečių kalba
Germanų kalbos
Vakarų germanų kalbos
Jidiš
Oficialus statusas
Oficiali kalbaŽydų autonominė sritis (Rusijos vėliava Rusija)
Kalbos kodai
ISO 639-1yi
ISO 639-2yid
ISO 639-3yid — makro kalba

Jidiš (ייִדיש jidiš arba אידיש idiš) – viena iš germanų kalbų, vartojama žydų. Kalba rašoma hebrajų raštu. Jidiš kalba susidarė vidurio vokiečių aukštaičių (X–XIV a.) tarmės pagrindu, šioje kalboje yra apie 10−15% hebrajiškų ir aramėjiškų žodžių, kalbai poveikį darė Vidurio bei Rytų Europos kalbos.[1] Dažnai laikoma vokiečių aukštaičių kalbos tarme.[2]

Daugiau nei 600 metų buvo Europos žydų aškenazių, gyvenusių Vakarų ir Vidurio Europoje, gimtoji kalba. Europos aškenazių normine kalba tapo Lietuvoje susiformavusi litviš tarmė. XX a. jidiš kalbėjo apie 11 milijonų žmonių, bet II pasaulinio karo metu daugelis šių bendruomenių narių tapo Holokausto aukomis. Šiuo metu ją vartoja apie 3 milijonai žydų, daugiausia JAV ir Izraelyje, tačiau tik kaip antrąją kalbą.[1]

Nyderlanduose ir Švedijoje jidiš yra apsaugota Europos regioninių ir mažumų kalbų chartija[3].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Alfredas Bumblauskas. Senosios Lietuvos istorija (1009–1795). R. Paknio leidykla, 2005 m., 392 p. ISBN 9986-830-89-3
  2. הירשע־דוד, קאַץ (1993). תקני תקנות, פראַגן פון יידישער סטיליסטיק, פאַרלאַג. אָקספאָרד: אָקספאָרדער יידיש. pp. 161–228. ISBN 9781897744000.
  3. „Languages covered by the European Charter for Regional or Minority Languages“ (PDF).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Wikipedia
Wikipedia
Vikipedija Jidiš