Aukštutinės vokiečių kalbos
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aukštutinės vokiečių kalbos (tarmės) (vok. Hochdeutsch, iš vok. hoch 'aukštas' + vok. Deutsch 'vokiečių k.') - vakarų germanų kalbų grupė. Šių tarmių pagrindu vartojama standartinė vokiečių kalba. Vokiškas žodis Hochdeutsch gali reikšti tarmes arba standartinę vokiečių kalbą.
Kalbamos į pietus nuo Šiaurės Vokietijos žemumos. Šiauriau vartojamos žemutinės vokiečių kalbos, taip pat priklauso vakarų germanų kalboms, tačiau jos nuo standartinės kalbos nutolusios dar labiau.
