Tirolis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Grafschaft Tirol
Tirolio grafystė
Šventosios Romos imperijos grafystė
Habsburgų monarchijos teritorija
Landessymbol Freistaat Bayern.svg
1140 – 1919 Flag of Austria.svg
 
Flag of Italy (1861-1946) crowned.svg
Flag herbas
Vėliava Coat of arms
Location of Tirolis
Sostinė Meranas, Insbrukas
Kalbos tiroliečių
Valdymo forma monarchija
Grafas
 1253-1363 Mainhardineriai
 1363-1918 Habsburgai
Era Naujieji laikai
 - Atsiskyrė nuo Bavarijos 1140
 - Habsburgų monarchijos pabaiga 1919 m.

Tirolio grafystė (vok. Tirol) – buvo viena iš Šventosios Romos imperijos grafysčių iki imperijos paleidimo 1806 m., vėliau – Austrijos imperijos ir Austrijos-Vengrijos karūnos žemė iki valstybės žlugimo 1918 m.

Oficialiąja sostine iki pat 1848 m. buvo Meranas, nors grafai rezidavo Insbruke nuo 1420 m.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Tirolio sub-regionai

Grafystės teritorija taip pat yra istorinis regionas Centrinėje Europoje, rytinėje Alpių dalyje, apimantis Austrijos federacinę žemę Tirolį ir Italijos autonominį regioną Trentiną-Pietų Tirolį. Jis ribojasi su Forarlbergu (vakaruose), Bavarija (šiaurėje), Zalcbugu ir Karintija (rytuose), Venetu (pietryčiuose), Lombardija (pietvakariuse).

Tirolis dalinamas į keturis subregionus: Šiaurės ir Rytų Tirolis priklauso Austrijai, o Pietų Tirolis ir Trentinas - Italijai.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Tirolio teritorija į Romos imperijos sudėtį pateko 15 m. pr. m. e. po Druzo ir Tiberijaus žygių. Šios žemės buvo prijungtos prie Retijos provincijos. Vėliau teritorijoje įsigalėjo bavarai ir Bavarijos kunigaikštystė.

Nuo XII a. pradžios šiame aukštikalnių regione įsitvirtino Tirolio grafai, kurie stiprino savo pozicijas ir įgijo įtaką net aplinkinėms vyskypijoms, tokioms kaip Trentas ir Briksenas. 1138 m. mirus Bavarijos hercogui Henrikui X, jie tapo faktiškai nepriklausomi ir sugebėjo išlaikyti nepriklausomybę nuo Bavarijos per visą savo istoriją.

1253 m. mirus paskutiniam vietinės dinastijos grafui Albertui III, grafaitė Adelheida ištekėjo už Goricijos grafo Meinhardo, ir taip įsigalėjo Meinhardinerių dinastija, o Tirolis sudarė dinastinę uniją su Goricija.

1363 m. Tirolyje įsigalėjo Austrijos Habsburgai, ir grafystė pateko į Austrijos įtakos sferą. Tirolis buvo traktuojamas kaip dalis Išorinės Austrijos, kur valdė vietinė Habsburgų linija, kol 1665 m. visos Habsburgų žemės suvienytos po viena dinastine linija. Nuo XVIII a. vidurio Tirolis tapo Habsburgų tieiogiai valdoma žeme, o 1803 m. jam pavaldžios Trento ir Brikseno vyskupijos sekuliarizuotos ir inkorporuotos į grafystę.

1805 m. Presburgo taika Napoleonas perdavė Tirolį valdyti Bavarijos karalystei, kas grafystėje sukėlė sukilimą. Jis buvo žiauriai numalšintas 1810 m., tačiau po ketverių metų 1814 m., grįžo atgal Austrijos imperijai. 1867 m. ji tapo Cisleitanijos karūnos žeme.

1919 m. Sen Žermeno taika Tirolis buvo padalintas, o grafystė panaikinta. Pietinė jo dalis atiteko Italijos karalystei, o šiaurinė liko Austrijai.

Grafai[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Tirolis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka