Tiurkų kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tiurkų
Paplitimas: Eurazija (Vidurinė Azija, Sibiras, Artimieji Rytai, Rytų Europa)
Kalbų skaičius: >30
Kilmė:

Altajaus
tiurkų

ISO 639-2:

trk

Turkic language map3.PNG
Klasifikacija: ogūzų, kipčiakų, Sibiro tiurkų, chaladžų, uigūrų, ogūrų

Tiurkų kalbos – Altajaus kalbų grupė. Kai kurių kalbininkų nuomone, tiurkų kalbos kartu su mongolų ir tungūzų-mandžiūrų kalbomis sudaro Altajaus kalbų šeimą.[1] Iš viso priskiriama apie 40 kalbų, kuriomis kaip gimtąja kalba nuo 165 mln. žmonių[2] iki 180 mln.[3] (iki 200 mln., jei įskaičiuoti ir tuos, kuriems tai antroji kalba).

Tiurkų kalbos – agliutinacinės. Joms būdinga sinharmonizmas, 1 linksniuotė, 1 asmenuotė, pažyminys prieš pažymimąjį žodį, labai mažai jungtukų, modalinių žodžių; nėra sonantų žodžių pradžioje, geminatų ir 2 priebalsių sandūros viename žodžio pradžios ir galo skiemenyje, giminės kategorijos, priešdėlių ir prielinksnių.

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Tiurkų kalbos vartojamos Turkijoje (46,27 mln.), Azerbaidžane (6,06 mln.), Kazachstane (5,29 mln.), Kirgizijoje (2,44 mln.), Turkmėnijoje (3,43 mln.), Uzbekijoje (16,5 mln.), Rusijoje (Baškirijoje, Tatarstane, Tuvoje, Čiuvašijoje, Jakutijoje, Kalnų Altajuje, Chakasijoje), Irane (pietų azerų, ~23,5 mln. gyv.), Afganistane (pietų uzbekų 1,4 mln. gyv., turkmenų 500 tūkst gyv., kirgizų, pietų azerų, uigurų), Mongolijoje (kazachų, uigurų), Kinijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, buv. Jugoslavijoje, Albanijoje, Lietuvoje (totorių 464 gyv., azerų 420 gyv., karaimų 118 gyv.), Moldavijoje (gagaūzų 130 tūkst. gyv.), Šiaurinėje Kipro dalyje, Uigurų atonominėje srityje Kinijoje (uigurų 7,21 mln. gyv.), Irake (pietų azerų, 300–900 tūkst. gyv.), Sirija (pietų azerų ~ 30 tūkst. gyv.), Vokietijoje (turkų 2,1 mln. gyv.) bei kitose valstybėse. [1]

Klasifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Tiurkų kalbos: klasifikacija

Kadangi tiurkų gentys ir jų kalbos per amžius maišėsi viena su kita, tiurkų kalbų klasifikacija yra sudėtinga. Žemiau pateikiamas supaprastintas variantas:

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Katzner, Kenneth (March 2002). Languages of the World, Third Edition. Routledge, an imprint of Taylor & Francis Books Ltd..
  2. Turkic Peoples
  3. Turkic Language family tree entries provide the information on the Turkic-speaking populations and regions.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]