Tiurkų kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką
tiurkų kalbų paplitimas Eurazijoje
tiurkų kalbų paplitimas Eurazijoje

Tiurkų kalbos – Eurazijoje plačiai paplitusių, artimai susijusių kalbų šeima. Iš viso priskiriama apie 40 kalbų, kuriomis kaip gimtąja kalba apie 180 mln. žmonių (iki 200 mln., jei įskaičiuoti ir tuos, kuriems tai antroji kalba). Ši kalbų šeima priskiriama Altajaus kalboms.

Tiurkiškai kalbantys gyventojai sudaro daugumą Azerbaidžane (6,06 mln. gyv.), Kazachstane (5,29 mln. gyv.), Kirgizstane (2,44 mln. gyv.), Turkijoje (46,27 mln. gyv.), Turkmenistane (3,43 mln. gyv.) ir Uzbekistane (16,5 mln. gyv.). Tiurkų kalbos taip pat vartojamos Afganistane (pietų uzbekų 1,4 mln. gyv., turkmenų 500 tūkst gyv., kirgizų, pietų azerų, uigurų), Lietuvoje (totorių 464 gyv., azerų 420 gyv., karaimų 118 gyv.), Moldavijoje (gagaūzų 130 tūkst. gyv.), Mongolijoje (kazachų, uigurų), Rusijos Federacijos subjektuose (Baškirija, Chakasija, Čiuvašija, Jakutija, Kabarda-Balkarija, Karačiajus-Čerkesija, Totorija, Sibiras) Šiaurinėje Kipro dalyje, Irane (pietų azerų, ~23,5 mln. gyv.), Uigurų atonominėje srityje Kinijoje (uigurų 7,21 mln. gyv.), Irake (pietų azerų, 300–900 tūkst. gyv.), Sirija (pietų azerų ~ 30 tūkst. gyv.), Vokietijoje (turkų 2,1 mln. gyv.) bei kitose valstybėse.[1]

Kadangi tiurkų gentys ir jų kalbos per amžius maišėsi viena su kita, tiurkų kalbų klasifikacija yra sudėtinga. Žemiau pateikiamas supaprastintas variantas:

Asmeniniai įrankiai