Karas ir taika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Karas ir taika
T25-011.jpg
Autorius(ė) Levas Tolstojus
Žanras Istorinis, romantinis, karinis, filosofinis
Originalus leidimas
Pavadinimas Война и миръ, Voyna i mir
Šalis Rusijos imperija
Kalba rusų, kai kur prancūzų
Leidykla Ру́сский ве́стник, Russkiy vestnik
Išleista 1869

„Karas ir taika“ (Война и миръ, Voyna i mir)  – istorinis epinis Levo Tolstojaus (18281910) romanas. Pirmą kartą išspausdintas 18651869 m. Vienas svarbiausių pasaulinės literatūros kūrinių. Laikomas geriausiu L. Tolstojaus literatūriniu pasiekimu, kartu su kitais didžiaisiais jo prozos veikalais, pavyzdžiui, „Ana Karenina“ (1873–1877). Tai savotiška XIX a. pradžios rusų „visuomenės studija“. Išsiskiria meistriškai pavaizduotomis realistiškomis detalėmis, psichologinių analizių gausa.

„Karas ir taika“ smulkmeniškai vaizduoja Prancūzijos invaziją į Rusiją bei Napoleono eros susidūrimą su caro valdoma visuomene, visa tai pateikiamas penkių rusų aristokratų šeimų akimis. Pirmoji romano dalis, paties autoriaus vadinta „1805 metai“ ,buvo skelbiama žurnale „Rusų pasiuntinys“ tarp 1865 ir 1867 m. Pats L. Tolstojus yra sakęs, jog „Karas ir taika“: „nėra romanas, daug mažiau – poema ir visiškai ne istorinė kronika.“ Didžiuliai knygos skyriai, ypač paskutinėje dalyje, yra labiau filosofinė diskusija, nei pasakojimas. Jis sudėtingai aiškina, kad geriausia rusų literatūra neatitinka standartų, todėl negalima vadinti „Karo ir taikos“ romanu. (Iš tiesų, L. Tolstojus pirmuoju romanu laikė kūrinį „Ana Karenina“).

Į lietuvių kalbą romanas „Karas ir taika“ išverstas dar 1937 m. Viktoro Jocaičio ir išleistas Kaune, bet geriausiai yra žinomas Eduardo Viskantos vertimas, išleistas Vilniuje 1949, 1959, 1968, 1978, 1999 metais ir Kaune 2010 bei 2016 metais.

Fabula[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Romane „Karas ir taika“ pasakojama 5 aristokratų šeimų – ypač Bezuchovų, Bolkonskių ir Rostovų istorija iki karo prieš Napoleoną 18051814 m. Karas siejamas su pasakojimu apie šeimos gyvenimo būdą. Romane atsispindi optimistinis tikėjimas humanizmu, asmenine laime (pvz., Nataša Rostova pilnatvės gyvenime pasiekia ištekėdama ir susilaukdama vaikų). Romane žmogaus laisvas apsisprendimas yra sąlygiškas, daug ką lemia istorinis determinizmas.

Romano „Karas ir taika“ rankraštis su L. Tolstojaus pastabomis, 1864 m.

Veikėjai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Romane daugiau kaip 580 veikėjų. Pagrindiniai – Nataša Rostova, Nikolajus Rostovas, Napoleonas, Kutuzovas, Elena Kuragina, Anatolijus Kuraginas.

  • Pjeras Bezuchovas – (grafas Piotras Kirilovičius Bezuchovas) – neteisėtas grafo Bezuchovo sūnus. Po sudijų užsienyje grįžta į Rusiją, kur jaučiasi nepritapėliu. Pjeras yra centrinė romano figūra ir dažnai paties L. Tolstojaus balsas kalbant apie religiją ar nesutarimus.
  • Andejus Bolkonskis – (kunigaikštis Andrejus Nikolajevičius Bolkonskis) – tvirtas, tačiau skeptiškas personažas, linkęs į filosofiją, dalyvaujantis rusų armijos štabe Napoleono karų metu.
  • Marja Bolkonska – (kunigaikštytė Marja Nikolajevna Bolkonska) – kunigaikščio Andrejaus sesuo, dievobaiminga moteris, kenčianti nuo ekscentriško tėvo valdžios, kuris siekia duoti dukrai puikų išsilavinimą.
  • Grafas Ilija Andrejevičius Rostovas – Rostovų šeimos galva, dėl savo dosnumo kenčiantis dėl finansinių problemų.
  • Grafienė Natalija Rostova – grafo Ilija Rostovo žmona, keturių Rostovų šeimos vaikų motina.

Daugelis personažų Kare ir Taikoje yra paremti tikromis – istorinėmis asmenybėmis, kurių nemažai pažinojo pats autorius. Jo seneliai bei jų draugai tapo modeliais beveik didžiojoje dalyje pagrindinių charakterių prototipų. Jo proseneliai figuruoja, kaip kunigaikščio Vasilijaus ar grafo Ilija Rostovo personažų atitikmenys.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka