Pereiti prie turinio

Geteborgas

Koordinatės: 57°42′0″ š. pl. 11°58′0″ r. ilg. / 57.70000°š. pl. 11.96667°r. ilg. / 57.70000; 11.96667 (Geteborgas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Geteborgas
šved. Göteborg
            
Miesto panorama
Geteborgas
Geteborgas
57°42′0″ š. pl. 11°58′0″ r. ilg. / 57.70000°š. pl. 11.96667°r. ilg. / 57.70000; 11.96667 (Geteborgas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Švedijos vėliava Švedija
Lenas Vestra Jotalandas Vestra Jotalandas
Gyventojų (2020[1]) 655 429
Plotas 242,1 km²
Tankumas (2020[1]) 2 707 žm./km²
Vikiteka Geteborgas
Kirčiavimas Gèteborgas

Geteborgas (šved. Göteborg, tar. Joteborj) – miestas Švedijoje, Vestra Jotalando lene. Gyventojų skaičius – 655 429 (2020 m.). Pagrindinis Švedijos jūrų uostas, antrasis pagal gyventojų skaičių šalies ir 76-as pagal gyventojų skaičių Europos žemyno miestas.

Geteborgas
Miesto rotušė

Vakarų Jotalando lėno centras. Išsidėstęs šalies pietvakarinėje pakrantėje, prie Jotos (šved. Göta) upės žiočių. Išlikusios Forts Lejonet („Liūto“) ir Kronan („Karūnos“) tvirtovės, 1633 m. pastatyta katedra, Kristinos bažnyčia (1648 m.), yra kultūros, jūrų, gamtos istorijos muziejai. Iš parkų didesni yra Slottskogen, botanikos sodai, Trädgårdsföreningen („Sodų draugija“), Liseberg pramogų parkas. Mieste yra universitetas (įkurtas 1891 m.), technikos universitetas (nuo 1829 m.).

Pagrindinės miesto eksporto prekės yra automobiliai (visų pirma „Volvo“) ir popierius. Anksčiau svarbios buvo laivų statyklos Hisingen saloje (šiaurėn nuo centro), tačiau XX a. 8-ajame dešimtmetyje jų svarba sumažėjo. Su kitais šalies miestais yra geras geležinkelių susisiekimas, veikia tarptautinis Landvetter oro uostas.

1603 m. miestą įkūrė karalius Karolis IX kaip svarbų strateginį tašką prie Jotos upės žiočių – tai buvo pagrindinė švedų prieiga prie Atlanto vandenyno. Karo su Danija metu, 16111613 m. gyvenvietė buvo sugriauta, tačiau karalius Gustavas II Adolfas 1619 m. ją atstatė, o 1621 m. suteikė miesto teises. Tarp pirmųjų gyventojų buvo daug olandų, kurie čia tiesė miesto kanalus ir išplanavo miesto centrą. Miesto svarba išaugo XVIII a., o XIX a. ji augo dar ir dėl Napoleono žemyninės blokados, kai Geteborgas buvo pagrindinis prekybos centras tarp žemyninės Europos ir Anglijos. 1832 m. iškastas Jotos kanalas, įgalinęs vandenyninę laivybą

Geteborgas įsikūręs vakarinėje Švedijos pakrantėje, pietvakariuose. Dėl Golfo srovės įtakos vyrauja švelnus klimatas.[2]

Geteborge 1958 m. vyko VI pasaulio futbolo čempionatas, o 1992 m. – IX Europos futbolo čempionatas. Mieste žaidžia ar anksčiau yra žaidę šie klubai:

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. SWEDEN: Västra Götaland, citypopulation.de
  2. Andersson, Leif. „Vad händer med Golfströmmen?“ [What happens to the Gulf Stream?]. gu.se (švedų). University of Gothenburg. Suarchyvuotas originalas 2015-11-20. Nuoroda tikrinta 2015-08-26.