Levas Tolstojus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Levas Tolstojus
L.N.Tolstoy Prokudin-Gorsky.jpg
Levas Tolstojus
Gimė: 1828 m. rugsėjo 9 d.
Jasnaja Poliana, Rusija
Mirė: 1910 m. lapkričio 20 d. (82 metai)
Ostapovas, Lipecko sritis, Rusija
Tautybė: rusas
Tėvas: Nikolajus Ilyichas Tolstojus
Motina: Marija Tolstoja (Valkonskaja)
Veikla: Rusų rašytojas ir publicistas
Commons-logo.svg Vikiteka: Levas TolstojusVikiteka
Parašas
Signature of Leo Tolstoy.jpg

Levas Nikolajevičius Tolstojus (rus. Лев Николаевич Толстой; 1828 m. rugsėjo 9 d. – 1910 m. lapkričio 20 d.) – rusų novelistas, trumpų istorijų rašytojas, eseistas, dramaturgas ir filosofas, kuris pirmiausia rašė romanus ir apsakymus. Tolstojus buvo realistinės fantazijos meistras ir vienas geriausių novelistų. Jis yra geriausiai žinomas dėl dviejų savo novelių – „Karas ir taika“ (1869) ir „Ana Karenina“ (1877).


 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Biografija Tolstojus buvo ketvirtas vaikas šeimoje iš penkių. Jo tėvas buvo Nikolajus Ilyichas Tolstojus, 1812 metų patriotinio karo veteranas ir jo motina buvo vardu Marija Tolstoja (Valkonskaja). Tolstojaus tėvai mirė kai jis buvo jaunas, todėl jis ir jo broliai bei seserys buvo perduoti giminaičiams. 1844 metais jis pradėjo studijuoti teisę ir rytų kalbas Kazano univeristete. Jo mokytojai apibūdino jį kaip „negalintį ir nenorintį mokytis“. Tolstojus metė universitetą viduryje jo studijų ir grįžo į Didžiuosius Trakėnus, po to daug laiko praleido Maskvoje ir Sankt Peterburge. 1851 metais, po užaugusių didelių skolų dėl lošimo, jis išvyko su savo vyresniu broliu į Kaukazą ir prisijungė prie armijos. Daugmaž tuo metu jis ir pradėjo rašyti. Tolstojaus virtimas iš amoralaus ir privilegijuotos visuomenės autorių į nesmurtišką ir dvasinį anarchistą, buvo paremtas jo patirtimi armijoje, taip pat dviem kelionėm aplink Europą 1857 ir 1860-61 metais. Kiti, kurie sekė Tolstojaus keliu, buvo Aleksandras Herzens, Michailas Bakuninis ir Petras Kroptkinas. Per 1875 metų vizitus, Tolstojus tapo viešos egzekucijos Paryžiuje liudininku. Tai buvo traumuojanti patirtis, kuri įstrigo jam atmintyje ir sekė jį likusį jo gyvenimą. Ištrauka iš Tolstojaus laiško draugui Vasilijui Botkinui: „Tiesa tokia, kad valstybė yra sąmokslas skirtas ne tik išnaudoti, bet ir gadinti jos piliečius… Nuo šiol, aš niekada nepaklusiu jokiai valdžiai.“ Tolstojus mirė 1910 metais, būdamas 82 metų. Paskutinėmis savo dienomis jis rašė ir daug kalbėjo apie mirtį. Savo mirties naktį, jis atsikratė savo aristokratiško gyvenimo stiliaus ir sukaupęs pakankamai drąsos atsiskyrė nuo žmonos ir paliko namus vidury žiemos. Tolstojus mirė nuo plaučių uždegimo Astapovo traukinių stotyje.

Vikicitatos