Konstantinas Stanislavskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bundesarchiv Bild 183-18073-0003, Konstantin Sergejewitsch Stanislawski.jpg

Konstantinas Stanislavskis (tikr. Konstantinas Sergėjevičius Aleksejevas, rus. Константин Сергеевич Станиславский; 1863 m. sausio 17 d. Maskva – 1938 m. rugpjūčio 7 d. Maskva) – rusų aktorius, režisierius, teatro pedagogas ir vienas iš Maskvos meninio akademinio teatro įkūrėjų. Sugalvojo savitą aktorių rengimo būdą, vadinamą Stanislavskio sistema.

Vienas ryškiausių psichologinio teatro atstovų.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė garsioje Rusijos pirklių Aleksejevų šeimoje.

1884 m. pradėjo vadintis savo pseudonimu – „Stanislavskis“. Vaikystėje domėjosi cirku, baletu, lėlių teatru. Nusprendęs tapti aktoriumi susidūrė su problema – skirtingai nei Europoje, to meto Rusijos aukštuomenė aktoriaus profesiją priskyrė žemesniesiems luomams. Nepaisant to, įstojo Maskvos teatro mokyklą.

1897 m. kartu su Vladimiru Nemirovičiumi-Dančenka įkūrė Maskvos meninį akademinį teatrą. 1898 m. pradėti statyti spektakliai. Pastatytos Antono Čechovo pjesės „Caras Fiodorovas“, „Vyšnių sodas“, „Trys seserys“ ir „Dėdė Vania“, kitų autorių kūriniai. Kritikai K. Stanislavskio vertino teigiamai, gyrė už modernias idėjas.

Stanislavskio sukurta aktorių rengimo sistema pripažinta pasaulyje. Sistemos pagrindu tapo siekis, kad aktorius gyvai išgyventų scenoje vykstantį veiksmą, įsijaustų į personažo charakterį, pajustų jo santykį su aplinka, jo vidinį pasaulį.

K. Stanislavskis parašė šiuo metodu ir autoriaus patirtimi pagrįstą knygą jauniems aktoriams „Aktoriaus saviruoša“, išleido savo autobiografiją „Mano gyvenimas mene“.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikicitatos