2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą
Priklauso: Rusijos–Ukrainos karas
2022 Russian invasion of Ukraine.svg
Karinė padėtis 2022 m. gegužės 21 d.
       Ukrainos kontroliuojama teritorija
       Rusijos ir prorusiškų pajėgų okupuota teritorija
Data 2022 m. vasario 24 d. (2022-02-24) – dabar
(2 mėnesiai ir 4 savaitės)
Vieta Ukraina
Rezultatas Besitęsiantis konfliktas
Konflikto šalys
Palaikymas:
Vadovai ir kariniai vadai
Pajėgos
  • Ukrainos vėliava Ukraina:
  • 209 000 (karinės pajėgos)
  • 102 000 (sukarintos pajėgos)
  • 900 000 (rezervas)[7]
Nuostoliai
Rusija
Anot Rusijos:
žuvo 1351 kariai[10], sudužo Su-25 naikintuvas[11] ir An-26 transportinis lėktuvas [12], nuskendo kreiseris „Maskva“.
Anot Ukrainos:
žuvo 3,500 karių[13][14][15]
200 paimti į nelaisvę[16][17]
sunaikinti 102 tankai[18][19][20]
sunaikinti 536 šarvuočiai[21][22][23]
numušta 14 orlaivių[24][25]
numušta 8 sraigtasparniai[26][27][23]
numušti du Il-76[28], nuskandintas kreiseris „Maskva“.
Anot JK:
Žuvo 15000 karių, prarasta 530 tankų ir 1090 kitokių kovos mašinų, 60 orlaivių. [29]


Anot JAV:
žuvo 7000 karių[10]

Ukraina
Anot Ukrainos:
Žuvo 40+ karių[30]
Keliasdešimt sužeista[31]
pašautas vienas orlaivis, penki keleiviai žuvę[32]
sunaikintas vienas Su-27 naikintuvas[33]
Anot Rusijos:
Neutralizuotos Ukrainos karinės bazės ir oro gynybinės sistemos[34]
150+ karių pasidavė[35][36]
numušti 7 koviniai lėktuvai[37][38]
numuštas 7 koviniai sraigtasparniai[39] [40]
numušti 9 dronai[41][42][43]
sunaikinti 67 tankai/kovos mašinos[44]
Sunaikinti 87 kariniai automobiliai[45]
Sunaikinti 8 jūrų pajėgų laivai[46]
Anot JK:
žuvo 137 kariai[47]
Anot JK: žuvo 57 Ukrainos civiliai[48]
žuvo 194 ukrainiečiai [49]
Anot Ukrainos:
137 Ukrainiečiai žuvo, 316 sužeisti[50]
Anot JT: 100,000 pabėgelių[51]
1 Turkijos laivas apgadintas[52]
1 Moldovijos laivas apgadintas[53]
1 Japonijos laivas apgadintas[54]
1 Panamos laivas apgadintas [55]

2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą2022 m. vasario 24 d. Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymu pradėta Rusijos ginkluotųjų pajėgų karinė invazija į Ukrainą. Prasidėjo nuo konflikto 2014 m., ukrainiečiams nuvertus prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių.

Dar 2021 m. kovą prie sienos tarp Rusijos ir Ukrainos, Baltarusijoje ir 2014 m. Rusijos aneksuotame Kryme pradėtos telkti Rusijos ginkluotosios pajėgos. Situacija gerokai paaštrėjo 2022 m. vasario 21 d. Rusijai oficialiai įvedus savo karius į Donecko Liaudies Respubliką ir Luhansko Liaudies Respubliką, kurias Rusija pripažino esant nepriklausomas[56], priskiriant joms ne tik faktiškai esančias, tačiau ir Ukrainai pavaldžias teritorijas.[57]

Anot Ukrainos, kovo 7 d. duomenimis, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko neutralizuoti iki 46 000 Rusijos pajėgų karių. Tai apėmė žuvusius, sužeistus ir paimtus į nelaisvę rusus. Kovo 22 d. neįvardintas Vakarų pareigūnas BBC sakė, kad „pagrįstais duomenimis“ Ukrainoje žuvo apie 10 tūkst. rusų karių. Jis taip pat teigė, kad dar apie 30–40 tūkst. Rusijos karių veikiausiai yra sužeisti ir iškritę iš rikiuotės. Vasario 24 d. invazijos metu Rusijos armiją sudarė 145 tūkstančiai sausumos pajėgų žmonių.[58][59]

Tai didžiausias karinis konfliktas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.[60][61][62] Be to, ši karinė invazija sukėlė didžiausią Europos migracinę krizę nuo II pasaulinio karo – per pirmą savaitę Ukrainą paliko virš 1 milijono gyventojų.[63] [64] Per dvi savaites šis skaičius viršijo 2 milijonus žmonių,[65] [66] o per mėnesį — 3,67 mln.[67] Kovo 20 d. duomenimis, daugiau nei 10 milijonų Ukrainos gyventojų paliko savo namus ir tai tapo didžiausia pabėgėlių krize šiuolaikinėje istorijoje.[68]

Eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vasario 24 d. 5:50 Maskvos laiku (UTC+3) Vladimiras Putinas paskelbė apie plataus masto invaziją į Ukrainą, pavadindamas ją „ypatinga karine operacija“ su tikslu „demilitarizuoti ir denacifikuoti Ukrainą“. Jau po 10 minučių Rusijos karinės pajėgos raketomis atakavo oro uostus ir karinius objektus Kijeve, Charkove ir Dniepre bei per Rusiją, Baltarusiją ir Krymo Respubliką įžengė į Ukrainą. Tuo pat metu prorusiški kovotojai Donecke ir Luhanske keliose vietose perėjo į puolimą. Ukrainos valdžios atstovai tai įvertino kaip mėginimus likviduoti Ukrainos valstybingumą.[69][70] Anot JAV žvalgybos, Rusija metė į kovą apie 75 % savo aktyvių sausumos pajėgų.[71]

Baltarusija praleido Rusijos armiją pro savo teritoriją.[6] Pačios Baltarusijos armija Ukrainos nepuolė.[72]

Savo pirmąją puolimo dieną pasakytoje kalboje V. Putinas pasakė, jog Ukraina yra žingsnis kelyje pakirsti pasaulinį Amerikos dominavimą ir grasino net ir branduoliniu ginklu visiems, kas mėgins tam sutrukdyti. Prancūzijos prezidentas E. Makronas, paskambinęs telefonu, mėgino siūlyti alternatyvias „saugumo architektūras“, tačiau V. Putinas neparodė susidomėjimo.

Ukraina pareiškė nutraukianti diplomatinius santykius su Rusija.[73]

Tą dieną V. Putinas jau teigė pasirengęs deryboms dėl Ukrainos neutralumo ir demilitarizacijos (dar prieš dieną į Ukrainos prezidento pasiūlymą derėtis buvo neatsakyta). [74]

Vasario 28 d. ties Baltarusijos siena, kovai tebesitęsiant, prasidėjo pirmosios derybos. Ukrainos prezidento pasisakymu, vilčių, jog derybos ką nors išspręs, jis turėjo nedaug.[75]

Rizikuodamos konfliktu su Rusija, Europos šalys (Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Olandija ir kitos) bei JAV kovo pradžioje ėmė rimtai remti Ukrainą ginklais. Ilgainiui ginklus pradėjo tiekti ir iš pradžių to vengusios valstybės, tokios kaip Švedija, Suomija ir Vokietija. Iš viso ginklus siuntė apie 20 valstybių, kurių dauguma (bet ne visos) priklausė NATO ir ES. Ginklai buvo siunčiami kaip paskirų valstybių parama, tai nebuvo oficialūs NATO ar ES veiksmai. Kai kurios ginklų netiekusios šalys siūlė humanitarinę pagalbą ir mielai kvietė pabėgėlius. Tuo pat metu NATO į su Rusija bei Baltarusija besiribojančias savo valstybes įvedė apie 22 000 papildomų karių. Amerikos laikraštis „New York Times“ rašė, jog bendra Rusijos grėsmė sutelkė Europos šalis „kaip niekad anksčiau“.[76] Tačiau dauguma tiekiamų ginklų visgi buvo labiau „gynybiniai“: priešlėktuvinė gynyba, bet ne lėktuvai, prieštankinės raketos, bet ne tankai ir pan. Jie tiko gintis mažomis grupėmis, bet ne rimtai užpulti kitą valstybę.[77] Kai galop buvo pasiūlyti tankai, tai buvo 1971 m sukurti pasenę T-72[71]

Palydovų nuotraukose buvo pastebėta link Kijevo judanti apie 64 kilometrų ilgio ir vietomis net trijų eilių rusų armijos mašinų vilkstinė. Buvo manoma, jog ruošiama rimta ataka. Tačiau vilkstinė sustojo apie 30 km nuo Kijevo ir per vėlesnes dienas nepajudėjo iš vietos. Neaišku, ar mašinos sustojo dėl degalų trūkumo, gedimų, ukrainiečių pasipriešinimo ar pašlijusios drausmės. Savos konstrukcijos dronais atakavo ir daug mašinų sugadino Ukrainos karo inžinierių grupė „Aerorozvidka“.[78] JAV kariuomenės atstovas pasakė žurnalistams, jog Rusijos armija, kurioje daug šauktinių, turi drausmės problemų: „dalis jų netgi nežinojo, jog bus siunčiami į karą“.[79] Šaltinyje[80] rašoma, jog visi aplinkiniai plentai toje vietoje veda į Baltarusiją, todėl greičiausiai mašinos įvažiavo iš ten.

Kovo 3 d. Rusija užėmė Chersoną. Tai buvo pirmasis šio karo metu Rusijos užimtas reikšmingas miestas. Pentagonas nurodė, jog Rusijos ataka prieš Kijevą „įstrigusi“.[81]

Tą pačią dieną „The Times“ paskelbė, kad iki šio laiko Ukrainos prezidentas V. Zelenskis išvengė trijų pasikėsinimų jį nužudyti. Du iš jų turėjo įvykdyti Vagnerio grupės nariai, kitą – Ramzano Kadyrovo kariai Kadyrovitsai.[82]

Kovo 12 d. Karo studijų institutas (pelno nesiekianti institucija, būstinė Vašingtone) persakė ir patvirtino Ukrainos karo vadovybės išvadą, jog nuo karo pradžios Rusija taip ir neužgrobė planuotų strateginių objektų (angl. failed its territorial objectives). V. Putinas atleido iš pareigų keletą savo generolų. Rusija nuolat bando įtraukti į karą Baltarusiją, kurios prezidentas A. Lukašenka neatrodo tam nusiteikęs.

Kovo 13 d. Rusijos karo lėktuvai iššovė apie 30 raketų ties Lenkijos siena. Ukrainos priešraketinė gynyba numušė 22 iš šių raketų, tačiau kitos pasiekė taikinį. Žuvo 35 žmonės, 134 sužeisti. Rusija perspėjo, jog bazės, kur tvarkomi ginklai Ukrainai, yra „teisėti taikiniai“.[83]

Kovo 16 d Rusijos oro pajėgos patyrė iki tol rimčiausius nuostolius: oro bazėje netoli Chersono sunaikinta mažiausiai 16 sraigtasparnių, raketinė įranga ir „dviženklis skaičius“ transporto priemonių. Šie padariniai ekspertų įvertinti pagal palydovines nuotraukas.[84]

Kovo 24 d. Rusija evakuavo į savo teritoriją apie 15 000 Mariupolio gyventojų (The Guardian rašo, kad priverstinai). Jiems bus draudžiama palikti Rusijos teritoriją du metus. Neaišku, kur išvežta 2000 vaikų.[85] Po Rusijos bombardavimų padėtis šiame mieste visiškai katastrofiška.[86]

Balandžio 1 d. Du Ukrainos sraigtasparniai (Mi-24[87]) įskrido į Rusijos teritoriją ir iššovė raketas į naftos saugyklą Belgorode, apie 32 km nuo sienos. Saugykloje kilo gaisras. Tai pirmas kartas, kuomet pačios Rusijos patvirtinimu Ukraina orlaiviais atakavo Rusijos teritorijoje.[88]

Balandžio 2 d. Ukraina atsikovojo atgal visą Kijevo regioną su prieš tai Rusijos rankose buvusiais smulkiais miestais (tokiais kaip Irpinė, Buča, Hostomelis).[89]

Balandžio 12 d. Invazijai Ukrainoje tęsti Rusija gavo ginklų iš Irano. [90]

Balandžio 14 d. nuskandintas Rusijos kreiseris „Maskva“. Tai rimtas praradimas, „Maskva“ buvo vienas iš tik trijų „Slava“ klasės kreiserių su apie 500 jūreivių įgula. Anot Ukrainos, kreiseris nuskandintas jų pačių gamybos žemai skrendančia raketa „Neptūnas“, prieš tai atitraukiant dėmesį dronų ataka. Rusija tvirtina jog laivas tiesiog nuskendo pats. [91]

Pasitraukusi iš Kijevo, Rusijos armija mėgino smarkiau pulti iš pietinės pusės, tačiau anot Pentagono žvalgybos, pasiekimai ten buvo „daugų daugiausia minimalūs“. Kijevo kovose dalyvavę daliniai jau buvo išsekę. Karui užsitęsus bei aiškėjant Rusijos karo nusikaltimams, vakarų valstybės ėmėsi veiksmų kurie anksčiau būtų buvę atmesti: JAV senatas ruošėsi svarstyti prezidento pasiūlytą 33 milijardų dolerių paramos Ukrainai paketą, įskaitant aprūpinimą sunkiaisiais ginklais. ES ėmė rimtai planuoti visišką Rusijos naftos atsisakymą. [92]

Mobilizacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vasario 24 d 22:00 Ukrainos prezidentas paskelbė visuotinę vyrų nuo 18 iki 60 metų amžiaus mobilizaciją. Tuo pagrindu jiems buvo uždrausta palikti valstybės teritoriją.[93] Tuo metu Rusija taip ir nepaskelbė visuotinės mobilizacijos, kuri leistų pašaukti kovai daug daugiau savo pusės kareivių. [94] Luhanske ir Donecke mobilizacija (kovai prieš Ukrainą) buvo paskelbta jau vasario 19 d.[95]

Samdiniai iš Sirijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rusija taip pat nusisamdė apie 16 000 karių iš Sirijos.[96] V. Putinas iš pradžių teigė, jog Sirijos kovotojai išvis atlyginimo neprašys,[97] vėliau buvo rašoma, jog jie kovos už $200 per mėnesį[98] Pagal vėlesnius šaltinius ta suma sieks apie $3000 – maždaug 50 kartų daugiau, nei jie uždirba Sirijoje.[97] Į kovą jie pasiųsti tik apie balandžio 18 d., kuomet Rusija pradėjo labai aktyvią ataką iš pietinės Ukrainos pusės. The Guardian rašo jog samdiniai į karą siunčiami be rimto kovos mašinų palaikymo. [99]

Tarptautinės reakcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Renginys, skirtas Ukrainos palaikymui ir Rusijos agresijos pasmerkimui. Kaunas, Vienybės aikštė, 2022 m. vasario 24 d.

JT Generalinis Sekretorius António Guterres pareikalavo Rusijos kuo greičiau patraukti savo karius iš Ukrainos. Tuo pačiu JAV ir Prancūzijos ambasadoriai organizacijoje pranešė paruošę rezoliuciją JT Saugumo tarybai, kurią pristatys JT Saugumo taryboje 2022 m. vasario 25 d.[100][101]

Lenkija, Rumunija, Lietuva, Latvija ir Estija inicijavo NATO 4 straipsnį, pagal kurį šalys narės šaukiamos saugumo konsultacijoms.[102]

NATO vadovas Jens Stoltenberg paskelbė, kad organizacija nusiųs papildomų karių į Lenkiją, atsižvelgiant į Rusijos karinius veiksmus.[103]

Pietryčių Azijos valstybių tarptautinė organizacija išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos–Ukrainos karo ir pakvietė visoms šalims laikytis ramybės ir dialogo.[104]

Bendrame Karibų sandraugos narių pranešime pasmerkiami Rusijos karo veiksmai prieš Ukrainą.[105]

Šiaurės Tarybos prezidentas Erkki Tuomioja pavadino Rusijos invaziją „visiškai nesąžininga“ ir pažymėjo, kad šie veiksmai „prieštarauja tarptautinei teisei ir Europos saugumui“.[106]

Tarptautinis olimpinis komitetas pasmerkė Rusijos veiksmus pažeidus olimpinių paliaubų principą.[107]

Gerhardas Šrioderis, buvęs Vokietijos kancleris, „Rosneft“ vadovas, pakvietė baigti karinius veiksmus.[108]

Kinija bene vienintelė išsakė santūrią (angl. tacit) paramą Rusijai, iš dalies konfliktu apkaltindama Vašingtoną, tačiau pasiūlė V. Putinui užuot kariavus derėtis. [109]

Vasario 28 d. Turkija oficialiai pasakė, jog jų požiūriu čia vyksta karas, o ne „konfliktas“. Pagal 1937 m. Montreux konvenciją, tokiu atveju Turkija turi teisę uždrausti abiejų kariaujančių pusių laivams praplaukti Dardanelų sąsiauriu tarp Viduržemio ir Juodosios jūrų. Vasario mėnesį sąsiauriu praplaukė ne mažiau kaip septyni rusų karo laivai (vienas povandeninis). Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlut Cavusoglu pareiškė, kad sąsiauris bus blokuotas.[110]

Kovo 2 d. JTO taryba 141 balsais prieš 5 pasmerkė Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje ir paragino patraukti iš šios šalies savo pajėgas. Dar 35 šalys susilaikė.[111]

Kovo 7 d. Tarptautinis teisingumo teismas Hagoje pradėjo viešus klausimus dėl Ukrainos kreipimosi ir kaltinimo Rusiją užsiimant genocidu.[112]

Kovo 26 d., lankydamasis Europoje, JAV prezidentas Joe Biden Varšuvoje išrėžė ugningą kalbą, pasakydamas jog dabar vykstantis karas yra seno konflikto tarp demokratinio ir autoritarinio pasaulio tęsinys, jog Rusija gali „negalvot nė colio žengti į NATO teritoriją“ bei užbaigė jog V. Putinas „Viešpatie apsaugok, neturi likti valdžioje“. JAV atstovybei po to teko aiškintis jog „neturi likti valdžioje“ nereiškia jog JAV dabar pat puls Rusiją ginklu.[113] „Ši frazė ne Amerikos vardu, tai tik mano asmeninis įniršis“,— papildė po kelių dienų prezidentas,— „atsiprašyti nesiruošiu“. „Ne kitos šalies vadovui spręsti. Tai nutars tik Rusijos piliečiai, per rinkimus“ – pakomentavo Rusijos atstovai.[114]

Balandžio 7 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja priėmė sprendimą susprenduoti Rusijos narystę JT Žmogaus teisių taryboje.[115]

Nepaisant Rusijos grasinimų, iki tol NATO nepriklaususios Suomija bei Švedija apie balandžio vidurį išreiškė norą stoti į šią sąjungą. Tai labai Rusijai nepageidautinos invazijos pasekmės. [116]

Religinių bendruomenių reakcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stačiatikių bažnyčia nebuvo vieninga. Vasario 23 d., dar prieš prasidedant karinei invazijai, patriarchas Kirilas teigė, jog V. Putino armijos veiksmai atspindi „evangelišką meilę artimui ir ištikimybę tiesos, bei Dievo idealams“, tačiau kiti patriarchai (Metropolitas Onufrijus, Patriarchas Epifanijus Dumenka) šį karą pavadino sunkia nuodėme ir teigė, jog „plečiama agresija, prisidengiant stačiatikių gynimo retorika“. [117]

Krymo musulmonų muftijus Aideras Rustemovas paragino bendratikius dezertyruoti iš rusų armijos, užuot kovojus prieš kitus musulmonus, ginančius Ukrainą bei savo „namus, šeimas bei garbę.“[117]

Romos popiežius Pranciškus pasmerkė karą Ukrainoje bei tuos kurie jį sukėlė, per kuriuos ten „upės ašarų bei kraujo teka“, tačiau niekur konkrečiai neįvardino Rusijos. Jis visgi pasakė, jog čia karas ir siūlymai vadinti tai tik „karine operacija“ nepriimtini. [118] Popiežius 40 minučių nuotoliniu būdu kalbėjo su patriarchu Kirilu. Anot popiežiaus, pirmąsias 20 minučių patriarchas skaitė iš kortelės karą teisinančias priežastis. Aš apie tai nieko nesuprantu,— atsakė popiežius,— mes ne valdiški dvasininkai, mes turime vartoti Jėzaus kalbą, ne politikos. [119] Popiežius kvietė patriarchą Kirilą nebūti V.Putino patarnautoju ir jo „altoriaus berneliu“, už ką Rusijos stačiatikų bažnyčia oficialiai išreiškė pasipiktimą dėl „netinkamo tono“ bet ne turinio.[120] Kita vertus, Popiežius Pranciškus apkaltino NATO, kurios „lojimas“ „prie Rusijos durų“ esą galėjęs paskatinti Rusijos į Ukrainą. Taip pat jis pasiūlė Vladimirui Putinui susitikti Maskvoje, tačiau atsakymo negavo.[121]

Rusijos karą Ukrainoje viešai pasmerkė ir dauguma religinių bendruomenių Lietuvoje, įskaitant Lietuvos stačiatikių bažnyčios, pavaldžią Maskvos patriarchatui; kovo 2 d. buvo surengtas maldos vakaras už Ukrainą, kuriame dalyvavo Lietuvos katalikų, liuteronų ir stačiatikių bažnyčių atstovai.[122] Vilniaus ir Lietuvos metropolitas, ortodoksų arkivyskupas Inokentijus laišku kreipėsi, tvirtindamas, kad Ortodoksų Bažnyčia Lietuvoje ryžtingai smerkia Rusijos karą prieš Ukrainą ir kad nesutinka su savo patriarcho Kirilo pasisakymais dėl vykstančio karo.[123] Kita vertus. arkivyskupas Inokentijus atleido tris stačiatikių kunigus, nenorėjusius minėti Maskvos patriarcho Kirilo, kaip Bažnyčios galvos, vardo pamaldose ir galimai svarsčiusius apie Lietuvos ortodoksų atsiskyrimą nuo Maskvos patriarchato ir prisjungimo prie Konstantinopolio. Iš viso buvo suspenduotos penkių kunigų (Gintaro Subgailos, Vitalijaus Mockaus, Vladimiro Seliavko, Georgijaus Ananjevo ir Vitalio Dauparo) pareigos.[124]

Savanoriai-užsieniečiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įvairiose valstybėse atsirado Ukrainos pusėje kovoti norinčių karių-savanorių. Siekdamas užtikrinti jiems legalų statusą, Ukrainos prezidentas įsakė formuoti tarptautinį legioną. Jis teigia, jog jau yra apie 16 000 savanorių, nors šis skaičius gali būti padidintas. Bent jau iš Amerikos, Anglijos daugiausia siūlosi jau kariavę, Afganistane ir kitur daug patyrę veteranai.[125][126] Tokie dalykai nėra nauji, Antrojo pasaulinio karo metu 2000–3000 amerikiečių kariavo prieš fašistus Ispanijoje, savanoriškame Linkolno-Vašingtono batalione. Rusija perspėjo, jog tokie savanoriai bus laikomi ne kareiviais, o banditais. Pakliuvus nelaisvėn, su jais bus elgiamasi ne kaip su (kai kurias teises turinčiais) karo belaisviais bet kaip su nusikaltėliais.[127]

Pačios savanorių valstybės bando savo piliečius nuo tokių sumanymų atkalbėti, ypač nepatariama neturintiems patirties. Gruzija bandė apie 200 savo savanorių neleisti išvykti iš šalies.[128] Kanada pabrėžė, jog niekuo nebus atlyginta ir paragino kanadiečius verčiau stoti į savo pačių armiją.[129] Savanorių yra ir tarp albanų. Jie teigia, kad pinigų jiems nemokama ir jie nieko iš Ukrainos neprašo. Iš viso savanorių yra tarp 27 valstybių, įskaitant Vokietiją, Japoniją, Prancūziją ir pan.[130] Yra dargi pačios Rusijos piliečių, nors šiems galimybės grįžti atgal į Rusiją po to, matyt, nebus.[131] Kovo 25 d. pirmieji amerikiečių veteranai pasiekė fronto liniją ir ėmėsi kovos.[132]

Karo pradžioje greitai priėmęs daug savanorių, vėliau šis legionas tapo reiklus, priimdamas tik jau turinčius kovos patirtį ir tik po rimto egzamino. Dauguma pasisiūlymų vėliau buvo atmetama, tačiau kai kurie savanoriai vis viena pasirodė fronte, tikėdamiesi rasti kokią nors kitą juos priimsiančią grupę. Šiuo metu kovoja keli tūkstančiai tokių savanorių, dauguma ne legiono sudėtyje. Tam kad formaliai visiškai priklausytų Ukrainos armijai, legiono savanoriai pasirašo sutartį ir gauna atlyginimą, tiek pat kiek ir ukrainiečiai.[133]

Ekonominės sankcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

NATO valstybės yra pareiškę, jog ginklu Ukrainos negins, tačiau imsis tokių rimtų ekonominių sankcijų, kiek tik įmanoma.[134]

Vasario 24 d. Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pasmerkė Rusijos veiksmus ir paskelbė, kad Europos Sąjunga įves masines sankcijas Rusijai.[135]

Rusija išreiškė didelį nepasitenkinimą bei grasinimus dėl Japonijos jai pritaikytų sankcijų.[136] Šveicarija laikėsi neutralumo, tačiau, jos žodžiais, „neutralumas nereiškia abejingumo“. Buvo apribojimai, kurie neleido Rusijai pasinaudoti Šveicarija kitų valstybių sankcijoms apeiti.[137] Vėliau Šveicarija visgi prisijungė prie ES sankcijų.[138]

Iki kovo 8 d. Vakarų bankai užblokavo juose saugomus Rusijos centrinio banko rezervus, siekiančius 630 milijardų dolerių. Daugelis Rusijos bankų buvo pašalinti iš SWIFT mokėjimo sistemos, taip uždelsiant atsiskaitymus Rusijai už parduotą naftą. Europoje ir Amerikoje uždrausti bet kokie Rusijos lėktuvų skrydžiai. Atidėtas naujo Rusijos-Vokietijos dujotiekio po Baltijos jūra (Nord Stream 2) naudojimas (lygiagrečiai nutiestas Nord Stream 1 tebeveikia). [139] Rusijoje deramai nebeveikia VISA, Mastercard kortelės[d]. V. Putinas prilygino visas šias sankcijas „karo paskelbimui“.[141]

Kovo 8 d. JAV visiškai nutraukė naftos importą iš Rusijos, kuris iki tol sudarė apie 10 % viso jos naftos importo. JAV prezidentas siūlė Europos valstybėms tai padaryti drauge, tačiau šioms tam buvo sunkiau pasiryžti, nes jų perkami iš Rusijos naftos kiekiai didesni (apie trečdalis visos importuojamos naftos). [142] Visgi Jungtinė Karalystė irgi pareiškė, jog iki metų galo pamažu tos naftos atsisakys. Nafta sudaro 44 % viso Rusijos eksporto. [143] Jungtinėse Valstijose smarkiai pakilo degalų kainos. [142]

Rusijai draugiška Kinija visgi taiko sankcijas įrangai, kurioje naudojamos amerikietiškos technologijos. JAV pagrasino, jog antraip sugebės uždaryti ištisas nuo šių technologijų priklausomas Kinijos firmas. 2020 m. nuo tokių JAV sankcijų nukentėjo Huawei.[144]

Nuo Rusijos atsiribojo apie 330 firmų, pradedant Samsung, Volkswagen bei Alphabet ir baigiant McDonald's bei Coca-Cola.[145]. Bandydama išvengti gamybos smukimo bei darbų praradimo, Rusija pradėjo nacionalizuoti pasitraukiančioms firmoms priklausančias įmones. Tarptautinių finansų institutas (būstinė Vašingtone) įvertino, jog Rusijos ekonomikai gresia apie 15 % smukimas atgal į 1999 m. lygį. Sankcijos didele dalimi panaikino 30 metų trukusią Rusijos integraciją į Europą.[146]

Nuo kovo 23 d. Rusijoje ėmė trūkti būtiniausių prekių, nuo cukraus ir grikių iki vaistų ir higieninių tamponų. Dėl to pirmiausia kaltos ne tiek sankcijos, kiek paniški pirkimai: trūko ir tų prekių, kurioms sankcijos netaikomos (vaistams) bei tų, kurių Rusijos teigimu ji sau pasigaminanti pakankamai. Saratove prie cukraus jau buvo stovima eilėse pusantros valandos. [147]

Kovo 31 d. V. Putinas pareikalavo, jog „nedraugiškos šalys“ nuo kito mėnesio už dujas mokėtų Rusijos rubliais, atidarydamos rublines saskaitas Rusijos bankuose. Antraip dujų tiekimas bus sustabdytas. JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Japonija ir Kanada rubliais mokėti kategoriškai atsisakė. Mokėjimas rubliais pakeltų ekonominių sankcijų nusmukdytą rublio kursą. [148] Pripažinusi, jog grėsmė likti visiškai be dujų bei naftos reali, Vokietija ėmėsi rengti planus šiai situacijai. Prioritetas bus teikiamas ligoninėms ir avarinėms tarnyboms, paskui gyvenamiesiems namams. Gamyba, vartojanti apie ketvirtį dujų, bus sustabdyta pirmoji. Bus ženklūs neigiami efektai ekonomikai, įskaitant prekių, paslaugų trūkumą bei nedarbą. Greitis Vokietijos automagistralėse bus apribotas iki 100 km/h. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasakė, jog Europai laikas sustabdyti bet kokią energetikos prekybą su Rusija.[149]

Balandžio 2 d. Lietuva tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, visiškai atsisakiusia Rusijos naftos bei dujų importo. The New York Times pacitavo Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos žodžius: jei mes tai galime, gali ir likusi Europa. [150]

Balandžio 8 d. ES šalys sutarė nebepirkti Rusijos anglies už kurią per metus buvo sumokama apie 4,4 milijardo eurų. Sutarta jog nauji kontraktai nebus sudaromi jau dabar, tačiau esantys bus palaipsniui nutraukti per 4 mėnesius. Sutarta taip pat jog ES uostuose nebebus priimami Rusijos vėliavą keliantys laivai, nors apie du trečdaliai Rusijos laivų plaukioja su kitos šalies vėliava (tokios kur mokesčiai mažesni). Šių sankcijų aptarimas truko ilgiau ir susitarti buvo sunkiau. Galimai jau buvo uždrausta viskas ką galima pakenčiamai sunkiai uždrausti, nors tuo metu Rusija už parduodamą naftą bei dujas vis dar kasdien gaudavo iš ES panašiai tiek pat, kiek buvo pagalbos pavidalu suteikta Ukrainai per visą invazijos laikotarpį – apie milijardą eurų.[151]

Nepaisant visų apribojimų, Rusijos pajamos iš parduodamos naftos bei dujų pirmuosius du mėnesius nuo invazijos pradžios ne tik nesumažėjo, bet dargi beveik dvigubai išaugo ir sieke 62 milijardus eurų. Buvo parduota mažiau, tačiau pakilo kainos. Kova sankcijomis irgi pasirodė nelengva, tačiau vakarų valstybės atsisakyti jos nesiruošė. [152]

Kitos reakcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rusijos žiniasklaidos priežiūros institucija (Roskomnadzor) visoms Rusijos žiniasklaidos priemonėms leido naudoti tik oficialią Rusijos pateiktą informaciją, nušviečiant įvykius Ukrainoje.[153] Masinėms informacijos priemonėms Rusijoje draudžiama vadinti šiuos įvykius „puolimu, invazija ar karo paskelbimu“.[154]

2022 m. kovo 15 d., didėjant pasauliniam spaudimui, Rusija pareiškė, kad pradeda šalies išstojimo iš Europos Tarybos procedūrą. Dieną anksčiau Ukraina pareikalavo, kad Rusija nedelsiant būtų pašalinta iš Europos Tarybos, pareiškusi, kad ši šalis neturi teisės likti europinėje žmogaus teisių organizacijoje, kai įsiveržė į kaimyninę valstybę.[155] Kovo 16 d. Europos Taryba priėmė beprecedentį sprendimą ir pašalino Rusiją iš šios organizacijos.[156]

Rusija paprašė pagalbos iš Kinijos: ginklų, maisto kareiviams ir įvairios ekonominės paramos, kuri palengvintų sankcijas. Kovo 18 d. įvyko ilgas telefoninis pokalbis tarp JAV ir Kinijos prezidentų. JAV prezidentas perspėjo, jog, jei Kinija suteiks Rusijai pagalbą kare prieš Ukrainą, jai pačiai bus taikomos rimtos sankcijos. Kinijos prezidentas pareiškė nepritariantis karui, ragino derėtis, pažadėjo, kad šalis siųs humanitarinę pagalbą.[157]

Kovo 27 d. V. Zelenskis surengė ilgą interviu su Rusijos žurnalistais, kurį Rusija savo pusės žiniasklaidai paviešinti uždraudė. Šiuo interviu buvo siekiama paneigti oficialų Rusijos požiūrį, pagal kurį Ukrainos ginkluotos pajėgos apšaudo ir griauna savo pačių miestus. V. Zelenskio požiūriu, Rusija nevertina nė vienos pusės gyvybių, taip pat ir su savo pusės žuvusiaisiais tvarkosi taip kaip „su šunimis ir katėmis nesielgiama“. Buvo pasakyta, jog V. Putinas greičiausiai gavo visiškai klaidingą informaciją apie vyraujantį ukrainiečių požiūrį ir kaip, tikėtina, jie sutiks Rusijos armiją. Jo teigimu, čia ne vien karas, bet ir blogiau: įvyko visuotinis istorinis bei kultūrinis skilimas. V. Zelenskis kalbėjo rusų kalba, kuri yra jam gimtoji.[85]

Balandžio 7 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 93 balsais prieš 24, 58 susilaikant, suspendavo Rusijos narystę Žmogaus Teisių Taryboje.[158]

Gegužės 10 d. LR Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kuria Lietuvos parlamentas pripažino Rusijos Federacijos vykdomą karą prieš Ukrainą ukrainiečių tautos genocidu.[159]

Sportas ir menas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

UEFA paskelbė perkelianti UEFA čempionų lygos finalą 2022 m. gegužės 28 d. iš Sankt Peterburgo į Paryžių.[160] [161]

Grėsmė iškilo ir Formulės 1 lenktynėms Sočyje, numatytoms 2022 m. rugsėjo 25 d. Po to, kai abejonę ten surengti lenktynes išreiškė pilotai Sebastian Vettel ir tuometinis čempionas Max Verstappen, Formulės 1 komandų vadovai išreiškė planus peržvelgti galimybes lenktynes rengti Rusijoje.[162] [163] Tą pačią dieną F1 pranešė, kad Sočio etapas atšaukiamas.[164]

Europos transliuotojų sąjunga (EBU) paskelbė, kad Rusija šalinama iš 2022 m. Eurovizijos dainų konkurso. Tai įvyko ne iškart, anksčiau EBU neplanavo šalinti Rusijos iš konkurso, tačiau sulaukė šalių-dalyvių transliuotųjų spaudimo priimti tokį sprendimą.[165]

2022 m. Pekino paralimpinių žaidynių išvakarėse, kovo 3 d., Tarptautinis paralimpinis komitetas pašalino Rusijos ir Baltarusijos sportininkus iš šių žaidynių.[166]

Kosminių tyrimų programos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš pradžių NASA pranešė, kad šiuo metu vykstančios misijos Tarptautinėje kosminėje stotyje tęsis su planuotu Rusijos dalyvavimu.[167] Visgi Roscosmos pagrasino, jog Rusija gali atsisakyti periodiškai pakelti stotį aukštyn savo Progress laivais, nors prireikus stotį gali iškelti ir amerikietiškieji Cygnus.[168] Kovo 18 d. nauja rusų kosmonautų pamaina atvyko į stotį dėvėdama Ukrainos vėliavos spalvų (geltonos ir mėlynos) skrydžio kostiumus. Oficialiai kosmonautai tvirtino, jog spalvos „tik sutapimas“.[169] Balandžio 2 d. Rusija pareiškė pasitraukianti iš Tarptautinės kosminės stoties projekto („nutraukianti kooperaciją“).[170]

Sustabdyta taip pat 2022 m. ES planuota marsaeigio ExoMars misija (marsaeigis turėjo būti iškeltas į kosmosą rusiška raketa).[171]

Biologiniai ginklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kovo 18 d. JTO buvo apsvarstytas Rusijos pareiškimas dėl Ukrainoje neva vykstančio JAV finansuojamo biologinio ginklo kūrimo ir gamybos. Ukrainos mokslininkai dalyvauja tarptautiniuose mokslo tyrimų projektuose, kurių metu yra gavę ir tarptautinį finansavimą. Kai kurie medicinos tyrimai susiję su patogeniniais mikroorganizmais, apie kuriuos žinanti PSO paragino nedelsiant sunaikinti, kad per karo griovimus nepatektų į aplinką. Tačiau JAV prezidentas užtikrino, jog jokių jiems žinomų būtent ginklo kūrimo programų nėra, ir perspėjo, kad tokios kalbos gali reikšti, jog pati Rusija jau mąsto apie biologinio ginklo panaudojimą.[172]

Derybos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2022 m. vasario 28 d. Ukrainos ir Rusijos pusės pradėjo oficialias derybas dėl taikos sudarymo ir humanitarinių koridorių piliečiams sukūrimo. Iki kovo 8 d. įvyko 3 derybų etapai, tačiau jokių susitarimų priimta nebuvo.[173]

2022 m. kovo 5 d. Izraelio premjeras Naftali Bennett atvyko į Maskvą ir 3 valandas kalbėjosi su V. Putinu, po to Vokietijoje tarėsi su šios šalies kancleriu Olaf Scholz. N. Bennett prieš tai kalbėjosi su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu ir gavo jo pritarimą dalyvauti derybose dėl sprendimų. Šie pokalbiai buvo derinami su Prancūzijos ir JAV pusėmis.[174]

2022 m. kovo 7 d. Rusija iškėlė savas sąlygas karinių veiksmų nutraukimui – Ukrainos neutraliteto (pakeičiant jos konstituciją), Krymo pripažinimo Rusijai, bei Lunecko ir Donecko respublikų nepriklausomybės pripažinimo.[175]

2022 m. kovo 10 d. Turkijoje įvyko dar viena derybų sesija. Tai buvo iki tol aukščiausio lygio pareigūnų susitikimas – jam vadovavo abiejų šalių užsienio reikalų ministrai. Iki to laiko abi pusės kiek sušvelnino savo pozicijas. V. Putinas nebesiekia keisti dar neseniai „fašistais ir narkomanais“ išvadintos ukrainiečių vyriausybės ir susitelkė ties Ukrainos neutraliteto ir okupuotų sričių nepriklausomybės pripažinimo reikalavimais. Tuo pat metu V. Zelenskis pasiūlė peržiūrėti Ukrainos konstitucijoje įtvirtintą siekį stoti į NATO nes NATO šiaip ar taip Ukrainos artimiausiu metu neketina priimti. Ukrainos pusės atstovo D. Kulebos žodžiais, „durys jau šiek tiek prasivėre“. [176] Po šio derybų etapo jokių susitarimų nebuvo pasiekta.[177]

Kovo 28 d. Ukrainos prezidentas pasiūlė naują derybų sesiją Turkijoje, siūlydamas „taiką nedelsiant“. Siūlomas neutralios, laisvos nuo branduolinių ginklų Ukrainos statusas, kuris turi būti „patvirtintas referendumu ir papildomai garantuotas trečiųjų šalių“. Jis taip pat pabrėžė jog nebus deramasi dėl teritorijų atidavimo, nusiginklavimo ir „denacifikacijos“ ir kad dabar jis susitelks ties naujų ekonominių sankcijų Rusijai siekimu.[178]

Kovo 29 d. derybos buvo gana sėkmingos: Rusija sutiko susilpninti atakas šiaurės Ukrainoje, buvo parengtas taikos sutarties juodraštis, rimtai aptartas galimas V. Putino ir V. Zelenskio tiesioginis susitikimas, apsvarstytos galimos tarptautinės Ukrainos saugumo garantijos. Ukraina pasiūlė 15 metų derybinį laikotarpį dėl Krymo statuso ir atidėjo pokalbius dėl kitų ginčytinų sričių sekančiai derybų sesijai. Derybos truko tik vieną dieną, nors buvo planuojama prireikus tęsti ir ilgiau. [179]

Balandžio 11 d. Maskvoje su V. Putinu susitiko Austrijos premjeras Karl Nehammer. Pasak jo, šis pokalbis buvo „labai tiesus, atviras ir sunkus“ ir nuteikė pesimistiškai dėl galimybės karą baigti taikiai.[180]

Balandžio 26 d. Maskvoje lankėsi JT Generalinis Sekretorius António Guterres. Po šio vizito jis skeptiškai vertino galimybes karą baigti artimiausioje ateityje.[181]

Karo nusikaltimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarp Rusijos pajėgų įvykdytų karo nusikaltimų — karinės agresijos pradėjimas, gyvenamųjų kvartalų, civilių slėptuvių ir ligoninių apšaudymas, humanitarinių koridorių civiliams gyventojams nesuteikimas, Ukrainos piliečių grobimas ir vežimas į Rusiją.[182]

Už invazijos metu padarytus karo nusikaltimus V. Putinas atsakys prieš Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą. [183]

Pabėgėliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – 2022 m. pabėgėliai iš Ukrainos.

Nuo karo pradžios iš Ukrainos pasitraukė apie 3,8 mln. karo pabėgėlių. Didžioji dauguma jų persikėlė į Lenkiją. Žemiau pateikiamos šalys, kuriose apsigyveno gausiausias Ukrainos karo pabėgėlių skaičius:

Pabėgėlių skaičius pagal šalį
Šalis Pabėgėlių skaičius Populiacijos nuošimtis Data
Lenkija 2 405 703 >5,7% balandžio 1 d.[184]
Rumunija 629 917 >3% balandžio 1 d.[184]
Moldova 391 592 >14,5% balandžio 1 d.[184]
Vengrija 379 988 >3,5% balandžio 1 d.[184]
Čekija 300 000 2,8% kovo 23 d.[185]
Rusija 350 632[e] 0,2% kovo 23 d.[184]
Slovakija 294 885 5% balandžio 1 d.[184]
Vokietija 239 000 0,29% kovo 23 d.[185]
Bulgarija 136 412 2% kovo 29 d.[186]
Italija 80 622 0,11% balandžio 1 d.[187]
Turkija 58 000 0,07% kovo 23 d.[188]
Prancūzija 45 000 0,04% kovo 30 d.[189]
Lietuva 39 167 1,4% balandžio 1 d.[190]
Izraelis 35 200 0,38% kovo 26 d.[191]
Estija 25 720 2% kovo 31 d.[192]
Portugalija 26 000 >0,3% kovo 31 d.[193]
Ispanija 25 000 0,05% kovo 21 d.[194]
Belgija 24 434 0,2% kovo 30 d.[195]
Danija 24 000 0,4% kovo 25 d.
Latvija 11 254 0,63% balandžio 1 d.[196]

Daugiau nei 10 000 pabėgėlių iš Ukrainos yra Suomijoje, Kroatijoje ir Danijoje. Sienas pabėgėliams iš Ukrainos taip pat atvėrė Filipinai, Japonija, kitos valstybės.

Maždaug nuo balandžio 5 d. dalis pabėgėlių pradėjo grįžti atgal į Ukrainą. Jie teigia supratę jog karas greičiausiai truks ilgai ir nutarę jog labiau verta taikstytis su jo pavojais nei praleisti daugelį metų valstybėse kur nežinant vietinės kalbos sunku pritapti. Nėra paprasta rasti gerestį būstą, kvalifikuotą darbą pagal specialybę ir pan. Tuo laiku iš Ukrainos per dieną išvažiuodavo apie 18000 pabėgėlių ir tuo pat metu apie 9000 įvažiuodavo priešinga kryptimi atgal. Dauguma mėgino grįžti į netoli Lenkijos esančius miestus kur karo veiksmai neintensyvūs.[197]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pastabos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikos — apsišaukėliškos respublikos[1][2], 2014 m. gegužės mėn. paskelbusios nepriklausomybę nuo Ukrainos. Yra pripažintos tik viena kitos, Pietų Osetijos ir Rusijos.[3][4][5]
  2. Kai kurios Rusijos pajėgos puolimą pradėjo iš Baltarusijos pusės
  3. Teigiama, kad dalis į Ukrainą paleistų raketų buvo paleistos iš Padniestrės
  4. Nebeveikia tarptautiniai atsiskaitymai iš Rusijos bei užsienyje išduotos kortelės nebeveikia Rusijoje. Vidiniai mokėjimai Rusijoje ten išduotomis kortelėmis vis dar įmanomi kol pasibaigs šių kortelių galiojimo laikas[140]
  5. Ukrainos teigimu, apie 15 000 Ukrainos civilių Mariupolyje gali būti pagrobti ir išvežti į Rusiją.[182]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. [1]
  2. [2]
  3. „South Ossetia recognises independence of Donetsk People's Republic“. Information Telegraph Agency of Russia. 2014 m. birželio 27 d. Suarchyvuotas originalas 2016 m. lapkričio 17 d. Nuoroda tikrinta 2022 m. sausio 31 d. 
  4. Alec, Luhn (2014 m. lapkričio 6 d). „Ukraine's rebel 'people's republics' begin work of building new states“. The Guardian (anglų). Donetsk. Suarchyvuotas originalas 2022 m. sausio 26 d. Nuoroda tikrinta 2022 m. sausio 31 d. 
  5. „Общая информация“ [General Information]. Official site of the head of the Lugansk People's Republic (rusų). Suarchyvuotas originalas 2018 m. kovo 12 d. Nuoroda tikrinta 2018 m. kovo 11 d. „11 июня 2014 года Луганская Народная Республика обратилась к Российской Федерации, а также к 14 другим государствам, с просьбой о признании её независимости. К настоящему моменту независимость республики признана провозглашенной Донецкой Народной Республикой и частично признанным государством Южная Осетия.“ 
  6. 6,0 6,1 Murphy, Palu (2022 m. vasario 24 d). „Troops and military vehicles have entered Ukraine from Belarus“. CNN. Suarchyvuotas originalas 2022 m. vasario 23 d. Nuoroda tikrinta 2022 m. vasario 24 d. 
  7. 7,0 7,1 7,2 7,3 The military balance 2021. Abingdon, Oxon: International Institute for Strategic Studies. 2021. ISBN 978-1032012278. 
  8. Julian E., Barnes; Michael, Crowley; Eric, Schmitt (2022 m. sausio 10 d). „Russia Positioning Helicopters, in Possible Sign of Ukraine Plans“. The New York Times (anglų). Suarchyvuotas originalas 2022 m. sausio 22 d. Nuoroda tikrinta 2022 m. sausio 20 d. 
  9. Bengali, Shashank (2022 m. vasario 18 d). „The U.S. says Russia's troop buildup could be as high as 190,000 in and near Ukraine.“. The New York Times (anglų). Suarchyvuotas originalas 2022 m. vasario 18 d. Nuoroda tikrinta 2022 m. vasario 18 d. 
  10. 10,0 10,1 Russia admits 1,351 soldiers dead and 3,825 wounded - Interfax. theguardian.com
  11. https://www.themoscowtimes.com/2022/02/24/russia-says-destroyed-over-70-ukraine-military-targets-a76571
  12. https://www.reuters.com/world/europe/military-transport-aircraft-crashes-southern-russia-interfax-2022-02-24/
  13. https://www.reuters.com/world/europe/ukrainian-minister-says-russia-has-lost-about-2800-servicemen-attacks-2022-02-25/
  14. https://www.bbc.com/news/live/world-europe-60517447?pinned_post_locator=urn:asset:6feb197c-9473-44eb-a42f-088d9c12d6ee
  15. https://www.pravda.com.ua/news/2022/02/25/7325632/
  16. https://gazeta.ua/articles/np/_putin-cinichno-obduriv-okupanti-prodovzhuyut-zdavatisya-v-polon-zsu/1072481
  17. https://www.bbc.com/news/live/world-europe-60517447?pinned_post_locator=urn:asset:6feb197c-9473-44eb-a42f-088d9c12d6ee
  18. https://www.bbc.com/news/live/world-europe-60517447?pinned_post_locator=urn:asset:6feb197c-9473-44eb-a42f-088d9c12d6ee
  19. https://twitter.com/ua_parliament/status/1497011710875557892
  20. „Ukraine says 50 Russian troops killed, four tanks destroyed“. Reuters (anglų). 2022 m. vasario 24 d. Suarchyvuotas originalas 2022 m. vasario 24 d. Nuoroda tikrinta 2022 m. vasario 24 d. 
  21. https://www.bbc.com/news/live/world-europe-60517447?pinned_post_locator=urn:asset:6feb197c-9473-44eb-a42f-088d9c12d6ee
  22. https://www.indiatoday.in/world/russia-ukraine-war/story/russia-ukraine-war-invasion-putin-biden-zeleskiy-kyiv-moscow-nato-1917568-2022-02-25
  23. 23,0 23,1 Rahman, Khaleda (2022 m. vasario 24 d). „Ukraine shoots down several Russian aircraft, country's military claims“. Newsweek (anglų). Suarchyvuotas originalas 2022 m. vasario 24 d. Nuoroda tikrinta 2022 m. vasario 24 d. 
  24. https://twitter.com/ua_parliament/status/1497011710875557892
  25. https://www.bbc.com/news/live/world-europe-60517447?pinned_post_locator=urn:asset:6feb197c-9473-44eb-a42f-088d9c12d6ee
  26. https://www.bbc.com/news/live/world-europe-60517447?pinned_post_locator=urn:asset:6feb197c-9473-44eb-a42f-088d9c12d6ee
  27. https://twitter.com/ua_parliament/status/1497011710875557892
  28. https://www.bbc.com/news/live/world-europe-60517447
  29. theguardian.com
  30. „Ukraine says more than 40 of its soldiers, 10 civilians killed“. www.timesofisrael.com. 2022 m. vasario 24 d. Suarchyvuotas originalas 2022 m. vasario 24 d. Nuoroda tikrinta 2022 m. vasario 24 d. 
  31. „Ukraine FM says Russia carrying out 'full-scale attack'. Al Arabiya English (anglų). 2022 m. vasario 24 d. Suarchyvuotas originalas 2022 m. vasario 24 d. Nuoroda tikrinta 2022 m. vasario 24 d. 
  32. „Ukrainian military plane shot down, five killed - authorities“. Reuters (anglų). 2022 m. vasario 24 d. Suarchyvuotas originalas 2022 m. vasario 24 d. Nuoroda tikrinta 2022 m. vasario 24 d. 
  33. https://edition.cnn.com/2022/02/24/europe/ukraine-russia-invasion-friday-intl-hnk/index.html
  34. „Explosions heard across Ukraine as Russian military operation begins“. Al Arabiya English (anglų). 2022 m. vasario 24 d. Suarchyvuotas originalas 2022 m. vasario 24 d. Nuoroda tikrinta 2022 m. vasario 24 d. 
  35. https://edition.cnn.com/europe/live-news/ukraine-russia-news-02-25-22/h_7b91f6ad08bf5829abc44f2098f1c49d
  36. https://www.themoscowtimes.com/2022/02/24/russia-says-destroyed-over-70-ukraine-military-targets-a76571
  37. https://interfax.com/newsroom/top-stories/74432/
  38. https://t.me/rian_ru/148321
  39. https://interfax.com/newsroom/top-stories/74432/
  40. https://www.ndtv.com/world-news/russian-forces-break-into-north-of-kyiv-18-killed-in-ukraines-odessa-2787123
  41. https://interfax.com/newsroom/top-stories/74432/
  42. https://www.facebook.com/watch/?v=1263814700696492
  43. https://www.ndtv.com/world-news/russian-forces-break-into-north-of-kyiv-18-killed-in-ukraines-odessa-2787123
  44. https://www.facebook.com/watch/?v=1263814700696492
  45. https://www.facebook.com/watch/?v=1263814700696492
  46. https://interfax.com/newsroom/top-stories/74434/
  47. https://www.bbc.com/news/live/world-europe-60517447?ns_mchannel=social&ns_source=twitter&ns_campaign=bbc_live&ns_linkname=6218d8350ce87e491a0ecfc8%26What%20are%20the%20reported%20casualty%20figures%20so%20far%3F%262022-02-25T13%3A33%3A33.269Z&ns_fee=0&pinned_post_locator=urn:asset:408850ed-0ef2-42e2-8a1f-1bc26b8f07c8&pinned_post_asset_id=6218d8350ce87e491a0ecfc8&pinned_post_type=share
  48. https://www.bbc.com/news/live/world-europe-60517447?ns_mchannel=social&ns_source=twitter&ns_campaign=bbc_live&ns_linkname=6218d8350ce87e491a0ecfc8%26What%20are%20the%20reported%20casualty%20figures%20so%20far%3F%262022-02-25T13%3A33%3A33.269Z&ns_fee=0&pinned_post_locator=urn:asset:408850ed-0ef2-42e2-8a1f-1bc26b8f07c8&pinned_post_asset_id=6218d8350ce87e491a0ecfc8&pinned_post_type=share
  49. https://www.bbc.com/news/live/world-europe-60517447?ns_mchannel=social&ns_source=twitter&ns_campaign=bbc_live&ns_linkname=6218d8350ce87e491a0ecfc8%26What%20are%20the%20reported%20casualty%20figures%20so%20far%3F%262022-02-25T13%3A33%3A33.269Z&ns_fee=0&pinned_post_locator=urn:asset:408850ed-0ef2-42e2-8a1f-1bc26b8f07c8&pinned_post_asset_id=6218d8350ce87e491a0ecfc8&pinned_post_type=share
  50. https://www.theguardian.com/world/live/2022/feb/24/russia-invades-ukraine-declares-war-latest-news-live-updates-russian-invasion-vladimir-putin-explosions-bombing-kyiv-kharkiv?filterKeyEvents=false&page=with:block-62180f188f0814262e7ca863#block-62180f188f0814262e7ca863
  51. https://www.reuters.com/world/europe/some-100000-ukrainians-have-left-their-homes-several-thousand-flee-abroad-un-2022-02-24
  52. https://www.wsj.com/livecoverage/russia-ukraine-latest-news/card/sNvkBYqiINav8S5cDGaL
  53. https://www.romaniatv.net/alerta-in-marea-neagra-nava-a-republicii-moldova-atacata-de-rusi-anuntul-facut-de-ministerul-apararii-din-ucraina_6272918.html
  54. https://splash247.com/two-more-ships-hit-in-the-black-sea/
  55. https://splash247.com/two-more-ships-hit-in-the-black-sea/
  56. Rusija pripažino separatistines „respublikas“: į Donbasą atsiųsti rusų kariai
  57. „Путин: Россия признала «ДНР» и «ЛНР» в границах, закрепленных в их конституциях“. Новая газета (rusų). 1645547700000. Nuoroda tikrinta 2022-02-24. 
  58. https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1636865/putino-karas-ukrainoje-baigesi-treciasis-derybu-raundas-rusija-mete-beveik-100-proc-sutelktu-pajegu
  59. [3]
  60. Herb, Jeremy; Starr, Barbara; Kaufman, Ellie (2022-02-24). „US orders 7,000 more troops to Europe following Russia's invasion of Ukraine“. Oren Liebermann and Michael Conte. CNN. Suarchyvuotas originalas 2022-02-27. Nuoroda tikrinta 2022-02-24. „Russia's invasion of its neighbor in Ukraine is the largest conventional military attack that's been seen since World War II, the senior defense official said Thursday outlining United States observations of the unfolding conflict“ 
  61. Karmanau, Yuras; Heintz, Jim; Isachenkov, Vladimir; Litvinova, Dasha (2022-02-24). „Russia presses invasion to outskirts of Ukrainian capital“. ABC News. Photograph by Evgeniy Maloletka (AP Photo) (Kyiv: American Broadcasting Corporation). Associated Press. Suarchyvuotas originalas 2022-02-27. Nuoroda tikrinta 2022-02-26. „... [a]mounts to the largest ground war in Europe since World War II.“ 
  62. Tsvetkova, Maria; Vasovic, Aleksandar; Zinets, Natalia; Charlish, Alan; Grulovic, Fedja (2022-02-27). „Putin puts nuclear 'deterrence' forces on alert“. Reuters. Writing by Robert Birsel and Frank Jack Daniel; Editing by William Mallard, Angus MacSwan and David Clarke (Kyiv: Thomson Corporation). Suarchyvuotas originalas 2022-02-27. Nuoroda tikrinta 2022-02-27. „... [t]he biggest assault on a European state since World War Two.“ 
  63. Ukraine has fastest-growing refugee crisis since second world war, says UN
  64. March 2, 2022 Russia-Ukraine news
  65. Moscow accused of targeting civilians fleeing Ukrainian cities - as it happened
  66. Ukraine has fastest-growing refugee crisis since second world war, says UN
  67. „Situation Ukraine Refugee Situation“. Jungtinių Tautų Vyriausiasis pabėgėlių komisaras. Nuoroda tikrinta 2022 m. kovo 24 d. 
  68. As it happened: Ukrainian resilience making Russia reassess - negotiator
  69. „Конечная цель Путина – уничтожить Украину – Кулеба“. gordon.ua. 23.02.22. 
  70. „Зеленский: Путин хочет уничтожить Украину, но украинские военные дают достойный отпор“. УНИАН. 24.02.22. 
  71. 71,0 71,1 angl. Ukraine is now receiving T-72 battle tanks (...) from the West. nytimes.com
  72. „Лукашенко: белорусские войска не принимают никакого участия в российской спецоперации в Донбассе“. www.belta.by (rusų). 2022 m. vasario 24 d. Suarchyvuotas originalas 2022 m. vasario 24 d. Nuoroda tikrinta 2022 m. vasario 24 d. 
  73. „Ukraina nutraukia diplomatinius santykius su Rusija“. www.lrt.lt. Nuoroda tikrinta 2022-02-24. 
  74. V.Jack (2022). Kremlin: Putin ready to negotiate deal over Ukraine’s neutrality, demilitarization . politico.eu
  75. nytimes.com
  76. Steven Erlanger (2022). NATO Countries Pour Weapons Into Ukraine, Risking Conflict With Russia. The New York Times nytimes.com
  77. Politics U.S. Adds ‘Kamikaze Drones’ as More Weapons Flow to Ukraine. nytimes.com
  78. The drone operators who halted Russian convoy headed for Kyiv theguardian.com
  79. Ukraine: Why has Russia's 64km convoy near Kyiv stopped moving? bbc.com
  80. Paul P. Murphy (2022). Analysis: All roads lead to Belarus — the origin of the 40+ mile long Russian convoy near Kyiv. edition.cnn.com
  81. What Happened on Day 7 of Russia’s Invasion of Ukraine. The New Yourk Times. nytimes.com
  82. Volodymyr Zelensky survives three assassination attempts in days
  83. What Happened on Day 17 of Russia’s Invasion of Ukraine nytimes.com
  84. Russlands Luftwaffe erleidet ihre bisher schwersten Verluste. Neue Zürcher Zeitung. nzz.ch
  85. 85,0 85,1 angl. Listen, even when a dog or a cat dies, people don’t do this. Anton Troianovski, Ivan Nechepurenko (2022). Zelensky Gives Interview to Russian Journalists. Moscow Orders It Quashed. nytimes.com
  86. theguardian.com
  87. Russia accuses Ukraine of helicopter attack on oil depot in Russian city theguardian.com
  88. Anton Troianovski (2022). Ukrainian helicopters strike an oil depot in Russia, an official there says. nytimes.com
  89. theguardian.com
  90. Russia ‘using weapons smuggled by Iran from Iraq against Ukraine’. theguardian.com/
  91. theguardian.com
  92. Michael Schwirtz, Michael Levenson. Painful stories emerge from Mariupol, while combat rages to the east. nytimes.com
  93. „Zelensky signs decree declaring general mobilization“. Interfax-Ukraine (anglų). 25 February 2022. Suarchyvuotas originalas 25 February 2022. 
  94. UK MoD: Putin may announce general mobilization on May 9 – The Moscow Times. hindustannewshub.com
  95. Lugansk and Donetsk republics’ heads order general mobilization . tass.com
  96. Karo Studijų Institutas, Neutrali, pelno nesiekianti institucija, būstinė Vašingtone, understandingwar.org [4]
  97. 97,0 97,1 Syria recruiting troops from its military to fight with Russian forces in Ukraine. theguardian.com
  98. Putin pays Syrian mercenaries $200 per month to fight in Ukraine: Report. gazettengr.com
  99. Julian Borger in Washington (2022). Russia deploys up to 20,000 mercenaries in battle for Ukraine’s Donbas region. theguardian.com
  100. Russia faces 'unprecedented isolation' over Ukraine invasion, EU says
  101. U.S. Says Russia Will Face U.N. Security Council Resolution
  102. Poland and Baltic countries trigger consultations under NATO article 4
  103. Nato troops moving east to avert 'spillover' from Ukraine war
  104. ASEAN Urges Maximum Restraint, De-escalation of Russia-Ukraine Tensions - Draft Statement
  105. CARICOM issues statement on Ukraine
  106. President of the Nordic Council condemns Russia’s attack on Ukraine
  107. TOK pozicija dėl Ukrainos olimpinės bendruomenės saugumo
  108. Ex-Kanzler Schröder fordert Putin zum Beenden der Invasion auf
  109. China calls for talks on Ukraine but signals tacit support for Russia’s attack. MarketWatch.com
  110. Turkey to implement pact limiting Russian warships to Black Sea. reuters.com
  111. U.N. General Assembly in historic vote denounces Russia over Ukraine invasion
  112. THE HAGUE – The International Court of Justice (ICJ) holds public hearings in the case Ukraine v. Russian Federation
  113. Michael D. Shear, David E. Sanger and Michael Levenson (2022). In a Fiery Speech, Biden Warns of a Battle Between ‘Liberty and Repression’. angl. for God’s sake, this man cannot remain in power. theguardian.com
  114. I Make No Apologies’: Biden Says His Putin Comments Were an Expression of Moral Outrage nytimes.com
  115. Stabdoma Rusijos narystė JT Žmogaus teisių taryboje
  116. Despite Russian Warnings, Finland and Sweden Draw Closer to NATO nytimes.com
  117. 117,0 117,1 Putin’s troops enter Ukraine, despite prayers for peace and threats of retaliation
  118. Philip Pullella (2022). Analysis: Naming and shaming Russia not part of pope's diplomatic playbook, experts say. reuters.com
  119. The Russian Orthodox Church has issued a statement criticising Pope Francis, saying that the Pope misrepresented the last conversation he had with Patriarch Kirill of Moscow. theguardian.com
  120. angl. incorrect tone to convey the content, angl. altar boy. Guy Faulconbridge (2022) Russian Orthodox Church scolds Pope Francis after 'Putin's altar boy' remark. swissinfo.ch
  121. Popiežius sako, kad NATO galėjo paskatinti Rusijos invaziją į Ukrainą (Verslo žinios)
  122. Lietuvos stačiatikių bažnyčia: smerkiame karą prieš Ukrainą (LRT.lt)
  123. Ortodoksų metropolitas: Nesutinkame su patriarcho Kirilo pasisakymais, sieksime didesnės nepriklausomybės (Voruta.lt)
  124. Ortodoksų vadovas perdavė atsiskirti nuo Maskvos siekiančio kunigo bylą Bažnyčios teismui (diena.lt)
  125. ‘It’s my duty to go’: the volunteers leaving the UK to help Ukraine theguardian.com
  126. American Veterans Volunteer to Fight in Ukraine voanews.com
  127. I Just Can’t Stand By’: American Veterans Join the Fight in Ukraine nytimes.com
  128. Georgia Blocked Hundreds of Foreign Fighters from Joining the Defence of Ukraine. vice.com
  129. Canadians urged to join Armed Forces rather than the 16,000 foreign fighters in Ukraine nationalpost.com
  130. Albanian soldiers among Ukrainian volunteers on border with with Russia. albaniandailynews.com
  131. Why a Russian Is Fighting for Ukraine. newsweek.com
  132. US volunteers reach the frontline of the war in Ukraine. theguardian.com
  133. [5]
  134. Beyond Ukraine, the Target Is What Putin Calls America’s ‘Empire of Lies’. The New York Times. [6]
  135. 'Massive' EU sanctions to target Putin's war chest
  136. Thisanka Siripala (2022). Amid Ukraine Crisis, Japan Toughens Stance on Russia. The Diplomat. [7]
  137. John Revill, Silke Koltrowitz (2022). Swiss sharpen measures targeting Russia. Reuters.com [8]
  138. Russia seizes Audemars Piguet watches in apparent retaliation for Swiss sanctions. theguardian.com
  139. Ukraine: What sanctions are being imposed on Russia? bbc.com
  140. Visa, Mastercard and American Express have announced they will suspend all operations in Russia in protest at its invasion of Ukraine. bbc.com
  141. Russian Forces Pound Civilians, as Putin Likens Sanctions to a ‘Declaration of War’ nytimes.com
  142. 142,0 142,1 Biden expected to ban Russian oil imports nytimes.com
  143. gov.uk
  144. Chinese companies that aid Russia could face U.S. repercussions, commerce secretary warns. nytimes.com
  145. investopedia.com
  146. Facing economic calamity, Putin talks of nationalizing Western businesses. nytimes.com
  147. Andrew Roth (2022) ‘We’re going back to a USSR’: long queues return for Russian shoppers as sanctions bite theguardian.com
  148. Putin signs order demanding gas payments in roubles from Friday. theguardian.com
  149. Germany braces for an end to reliance on Russian gas. theguardian.com
  150. Melissa Eddy (2022). Lithuania says it has stopped importing gas from Russia. nytimes.com
  151. Matina Stevis-Gridneff, Ivan Nechepurenko (2022). As Europe adds new Russia sanctions, fatigue may be setting in. nytimes.com
  152. Russia doubles fossil fuel revenues since invasion of Ukraine began theguardian.com
  153. Use Only Official Sources About Ukraine War, Russian Media Watchdog Tells Journalists
  154. Russia Bans Media Outlets From Using Words 'War,' 'Invasion' https://www.themoscowtimes.com/2022/02/26/russia-bans-media-outlets-from-using-words-war-invasion-a76605 themoscowtimes.com]
  155. Rusija pradėjo išstojimo iš Europos Tarybos procedūrą
  156. Rusija pašalinta iš Europos Tarybos iq.lt
  157. Biden Warns China of ‘Consequences’ if It Aids Russia in Ukraine War nytimes.com
  158. Farnaz Fassihi and Nick Cumming-Bruce (2022) U.N. members vote to suspend Russia from the body’s Rights Council. nytimes.com
  159. Seimas vienbalsiai pripažino Rusijos Federacijos vykdomą karą prieš Ukrainą ukrainiečių tautos genocidu
  160. Champions League final in Russia set to be moved by UEFA - sources
  161. Ukraine conflict: Champions League final moved from Russia to Paris
  162. VETTEL WON’T RACE IN RUSSIA EVEN IF THE RACE GOES AHEAD
  163. F1 ‘CLOSELY WATCHING’ UKRAINE CRISIS AMID RUSSIAN GP CALLS
  164. https://www.formula1.com/en/latest/article.formula-1-statement-on-the-russian-grand-prix.4S39V28GpAH5ESb8LksW0J.html
  165. EBU nusprendė: Rusija šalinama iš Eurovizijos dainų konkurso
  166. Russian, Belarusian athletes barred from Beijing Paralympics - IPC
  167. International Space Station’s US and Russian astronauts will continue as normal despite outbreak of war, Nasa says
  168. Why Russia (Probably) Won't Crash the Space Station time.com
  169. Kenneth Chang (2022). Russia’s astronauts enter the space station in yellow and blue flight suits.. nytimes.com
  170. Russia to halt cooperation over International Space Station. theguardian.com
  171. Joey Roulette (2022). Mission to Mars with Russia this year is now ‘very unlikely,’ European Space Agency says. nytimes.com
  172. What are Russia’s biological weapons claims and what’s actually happening? theguardian.com
  173. Ukraine and Russia hold third round of talks
  174. Bennett concludes meeting with Putin, speaks with Zelensky
  175. Russia will stop 'in a moment' if Ukraine meets terms - Kremlin
  176. nytimes.com
  177. ‘No progress’ as top Russia, Ukraine diplomats talk in Turkey
  178. Russia-Ukraine war latest news: Zelenskiy ‘looking for peace without delay’ as talks to resume – live. theguardian.com
  179. Anton Troianovski, Megan Specia and Ivan Nechepurenko. nytimes.com
  180. Austria's leader says his face-to-face meeting with Putin was 'not a friendly visit'
  181. U.N. Secretary-General Antonio Guterres signals little hope for peace in Ukraine before meeting Putin in Moscow
  182. 182,0 182,1 Rusijos karas prieš Ukrainą: įvyko pirmasis apsikeitimas karo belaisviais, Mariupolio gyventojai deportuojami į Rusiją (lrt.lt)
  183. Putin will be held responsible for war crimes at ICC, says Sajid Javid. theguardian.com
  184. 184,0 184,1 184,2 184,3 184,4 184,5 „Refugees fleeing Ukraine (since 24 February 2022)“. UNHCR. 2022. Suarchyvuotas originalas . Nuoroda tikrinta 2022 m. balandžio 2 d. 
  185. 185,0 185,1 Koper, Anna; Hoske, Felix; Filipovic, Branko (2022 m. kovo 23 d). „A tale of 'cruelty' as Ukraine refugee exodus exceeds 3.6 million“. Reuters (anglų). Suarchyvuotas originalas 24 March 2022. Nuoroda tikrinta 2022 m. kovo 24 d. 
  186. „Bulgaria has welcomed more than 78,000 Ukrainian refugees“. BNR. 2022 m. kovo 15 d. Suarchyvuotas originalas . 
  187. Italian Government (2022-03-23). „Sono 65.350 i profughi giunti finora in Italia dall'Ucraina“. Ministry of the Interior of Italy (italų). Nuoroda tikrinta 2022-03-23. 
  188. „Some 58,000 Ukrainians take shelter in Turkey, says minister“. Istanbul: Hurriyet daily news. 2022 m. kovo 23 d. Suarchyvuotas originalas 2022 m. kovo 23 d. Nuoroda tikrinta 2022 m. kovo 23 d. 
  189. „26 000 réfugiés Ukrainiens arrivés en France depuis le début de la guerre“. n/NouvelObs (prancūzų). 2022 m. kovo 25 d. Suarchyvuotas originalas 2022 m. kovo 22 d. Nuoroda tikrinta 2022 m. kovo 22 d. 
  190. „Karo pabėgėliai iš Ukrainos, balandžio 1 d.“. 
  191. Kershner, Isabel (2022-03-23). „Ukraine War Ignites Israeli Debate Over Purpose of a Jewish State“. The New York Times (anglų). ISSN 0362-4331. Nuoroda tikrinta 2022-03-26. 
  192. „More than 25,000 refugees have arrived in Estonia“. ERR. 2022 m. kovo 18 d. Suarchyvuotas originalas . 
  193. Borges, Liliana (2022-03-22). „Portugal já recebeu 17.504 refugiados e há 600 crianças ucranianas nas escolas portuguesas“ [Portugal has already received 17,504 refugees and there are 600 Ukrainian children in Portuguese schools]. Público (portugalų). Suarchyvuotas originalas 2022 m. kovo 22 d. Nuoroda tikrinta 2022-03-22. 
  194. „About 25,000 Ukrainian refugees have reached Spain so far, says minister“. Yahoo news. Reuters. 2022 m. kovo 21 d. Suarchyvuotas originalas 2022 m. kovo 21 d. Nuoroda tikrinta 21 March 2022. 
  195. Près de 25.000 réfugiés ukrainiens ont obtenu une protection temporaire
  196. Latvijā 11 254 ukraiņu bēgļi saņēmuši uzturēšanās dokumentus ar tiesībām uz nodarbinātību (LSM.lv)
  197. Jane Arraf (2022). Some Ukrainian Refugees Are Returning Home, Despite the Risks. nytimes.com