Gelgaudiškis
| Gelgaudiškis | ||
|---|---|---|
 
| ||
 | ||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||
| Valstybė |  Lietuva
| |
| Apskritis |  Marijampolės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Šakių rajono savivaldybė
| |
| Gyventojų | 1 522 | |
| Plotas | 3,58 km² | |
| Tankumas | 425 žm./km² | |
| Pašto kodas | LT-71085 | |
 Vikiteka |
Gelgaudiškis | |
Gelgaudiškis – miestas Šakių rajono savivaldybėje, 15 km į šiaurę nuo Šakių, kairiajame Nemuno krante. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Mokyklos ir Nemuno). Miestelio gatvių tinklas stačiakampis.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gelgaudiškis – dvarininkinis vietovardis. XV a. pradžioje Jurgis Gedgaudas dabartinio miesto apylinkėse buvo pasistatęs pilį ir įkūręs Skirsnemunės dvarą. XV a. pabaigoje čia buvo Gedgaudų palivarkas ir vadinosi Gedigaudiškis (pirmąkart tokiu vardu minimas 1504 m.), kuris XVI a. pabaigoje tapo lengviau ištariamu Gelgaudiškiu (minimas nuo 1599 m.). Tačiau galimas variantas, kad vietovė pavadinta ne pagal Gedgaudą, bet pagal XVIII a. vietovę valdžiusį Gelgudą (tikriausiai apslavinta Gelgaudo forma).[2]
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestas įeina į Panemunių regioninio parko teritoriją. Į rytus nuo miesto plytinčiame Gelgaudiškio miško parke augo ir nudžiūvo storiausia Lietuvoje Gelgaudiškio eglė – skersmuo 104 cm, aukštis 42,6 m. Miške yra pažintinis pėsčiųjų takas, atsiveria paukščių regykla. Yra molio telkinys.
Miesto pagrindiniai susisiekimo keliai – 3803 Pajotijai–Gelgaudiškis ir 3807 Kiduliai–Gelgaudiškis–Gerdžiūnai .
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad čia jau gyventa V a. – X a. 4 km į vakarus nuo Gelgaudiškio yra I tūkstantmečio pirmosios pusės – XV a. Maštaičių piliakalnis. XV a. pabaigoje čia būta Skirsnemunės dvaro, kurį apie 1413–1414 m. įkūrė Jurgis Gedgaudas. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras 1504 m. rugpjūtį Gedigaudiškio palivarką kartu su didele giria padovanojo savo raštininkui didikui Jonui Sapiegai – ši data laikoma Gelgaudiškio įkūrimo data. Nuo XVI a. dvaro savininkais buvo Sapiegos, Masalskiai, Oziemblovskiai, Gelgaudai, Zabielos, Čartoriskiai. 1578 m. jau minimas Gelgaudiškio miestelis, tada pastatyta medinė bažnyčia, 1691 m., 1789 m. perstatyta, 1864 m. sudegė. 1635 m. Gelgaudiškis gavo turgaus privilegiją. 1655 m. Gelgaudiškį nusiaubė Švedijos kariuomenė. XVIII a. pabaigoje dvaras skilo į Aukštojo ir Žemojo Gelgaudiškio dvarus. XVIII a. pabaigoje Užnemunę užėmus Prūsijai, Gelgaudiškį įsigijo vokiečių Koidelių (vok. Keudell) giminė.
1819 m. veikė parapinė mokykla, 1837 m. atkurta, apie 1867 m. pertvarkyta į valsčiaus mokyklą, nuo 1822 m. – evangelikų mokykla. Per 1831 m. sukilimą ties Gelgaudiškiu per Nemuną kėlėsi Antanas Gelgaudas su savo kariuomene.[3] XIX a. viduryje miestelis priklausė Rusijai. 1842–1846 m. ant Nemuno šlaito pastatyti neoklasicistiniai Gelgaudiškio dvaro rūmai, XIX a. pabaigoje pertvarkytas parkas, kurio centre atsirado aikštė, į kurią suėjo 8 alėjos. 1868 m. pastatyta Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia. Iki XX a. pradžios Gelgaudiškis buvo privati valda. XIX a. pabaigoje čia buvo du Naumiesčio apskrities palivarkai – Aukštasis Gelgaudiškis (priklausė Plokščių valsčiui) ir Žemasis Gelgaudiškis (priklausė Gelgaudiškio valsčiui).[4]
1864–1904 m. lietuviškos spaudos draudimo metais Gelgaudiškio apylinkėse spaudą platino kunigas Pranciškus Būčys, M. Čelkis, S. Čerkys, A. Grybas, J. Kybartas. 1905 m. streikavo apie 400 Gelgaudiškio ir apylinkių dvarų darbininkų. Per Pirmąjį pasaulinį karą įkurta ir dar kurį laiką po II pasaulinio karo Gelgaudiškio centre veikė vaikų prieglauda. 1927 m. atidaryta pašto agentūra. Veikė viena didžiausių Lietuvoje plytinė.
1920 m. įsteigta pradžios mokykla, nuo 1945 m. progimnazija, 1949 m. septynmetė, nuo 1952 m. Gelgaudiškio vidurinė mokykla. 1946 m. įsteigta biblioteka.
Po II pasaulinio karo Gelgaudiškio apylinkėse veikė Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Lietuvos partizanai. 1957–1999 m. veikė ligoninė, dab. liko ambulatorija. Yra Šakių meno mokyklos filialas, Gelgaudiškio specialioji mokykla, vaikų lopšelis – darželis, kultūros centras.
1958 m. gegužės 15 d. Gelgaudiškis tapo miesto tipo gyvenviete. 2003 m. patvirtintas Gelgaudiškio herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| 1863–1915 m. | Gelgaudiškio valsčiaus centras, Plokščių valsčius (Aukštasis Gelgaudiškis) |
Naumiesčio apskritis | Suvalkų gubernija |
| 1919–1950 m. | Šakių apskritis | ||
| 1950–1953 m. | Gelgaudiškio apylinkės centras | Šakių rajonas | Kauno sritis |
| 1953–1958 m. | |||
| 1958–1995 m. | miesto tipo gyvenvietė, Gelgaudiškio apylinkės centras | ||
| 1995– | Gelgaudiškio seniūnijos centras | Šakių rajono savivaldybė | Marijampolės apskritis |
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Svarbiausi statiniai:
- 1868 m. pastatyta mūrinė neogotikinė Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia, jos varpas išlietas 1695 m., meistras S. Šoris.
- XIX a. neoklasicistinė dvaro sodyba su prancūziškuoju parku; Gelgaudiškio dvaro parkas – valstybės saugomas kultūros paveldo paminklas:
- 1846 m. statyti vienaukščiai mūriniai dvaro rūmai, ilgo stačiakampio plano, su dviem kampiniais rizalitais ir flygeliu, pagrindinio fasado portikas su dviem jonėniškomis kolonomis. Viduje – aplink du vestibiulius pusiau anfiladiškai išdėstytos patalpos, salių plafonai ir durys dekoruotos moderno stiliaus ornamentais.
- Kiti dvaro pastatai: kumetynas, svirnas, oranžerija, virtuvė, oficina, bokštas (2015 m. įrengtas Gelgaudiškio karilionas), tvartas, rūsys.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1599 m. miestelyje buvo 12, kaime – 20 dūmų. 1827 m. Aukštajame Gelgaudiškyje buvo 45, Žemajame – 176 gyventojai.
 | |||||||||
| 1827 m. | 1888 m.[5] | 1893 m.*[1] | 1897 m.sur. | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | 1977 m.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 231 | 496 | 3 700 | 691 | 613 | 1 212 | 1 732 | 1 900 | ||
| 1979 m.sur.[10] | 1985 m.[11] | 1989 m.sur.[12] | 2001 m.sur.[13] | 2011 m.sur.[14] | 2021 m.sur.[15] | - | - | ||
| 2 018 | 2 310 | 2 724 | 2 029 | 1 761 | 1 572 | - | - | ||
| |||||||||
| |||||||||
Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]|
2011 m. gyveno 1 761 žmonės:[16]
|
2001 m. gyveno 2 029 žmonės:[17]
|
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Jeronimas Kaisevičius (1812–1873) – pamokslininkas, religinis rašytojas.
- John Gielgud (1904–2000) – žymus britų aktorius ir režisierius savo autobiografinėje knygoje teigė, kad jo šaknys kilusios iš Gelgaudiškio.
- Antanas Andrijonas (g. 1951) – žurnalistas, poetas.
- Edgaras Pilypaitis (g. 1974) – Šakių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Rimas Skinkaitis (g. 1969) – Kunigas, garbės kanauninkas, profesorius, teologijos mokslų daktaras, VDU dėstytojas.
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- FK Gelgaudiškis (futbolas)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Гѣльгудышки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 9А (18) : Гравилат — Давенант. С.-Петербургъ, 1893., 949 psl. (rus.)
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 67–69
- ↑ Kazys Misius ir kiti. Gelgaudiškis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 511 psl.
- ↑ Giełgudyszki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 554 psl. (lenk.)
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Gelgaudiškis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 543 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Gelgaudiškis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 37 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Gelgaudiškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 595
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2009-06-01 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-08-05 iš archive.today
- Gelgaudiškis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 311 psl.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Gelgaudiškio svetainė
- Gelgaudiškio istorija Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.
- Monografija „Gelgaudiškis“
| ||||||||||||||
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Skirsnemunė 5 km | Branduoliškiai 5 km |
| ||||||||
| Jurbarkas 14 km |
|
Voniškiai 7 km | |||||||||
| ŠAKIAI 15 km | Bizieriai 14 km | ||||||||||
