Virtuvė

Šis straipsnis apie patalpą. Apie kulinarinę tradiciją skaitykite straipsnyje pasaulio virtuvės.

Virtuvė tradiciniame vengrų būste

Valgyklos virtuvė

Virtuvė – patalpa, skirta maistui ruošti; pastato (namo), kitokio statinio (pvz., karinės palapinės) gastronominės paskirties vieta. Gali būti „vidinė“ ir „išorinė“ (pvz., lauko) virtuvė. Pagal veiklos subjektus gali būti namų ūkio, kokios nors organizacijos (įmonės, viešojo maitinimo įstaigos, pvz., kavinės, valgyklos, restorano) virtuvė. Joje laikomi įvairūs virtuviniai įrankiai (peiliai, šaukštai, samčiai), įranga (mikrobanginė krosnelė, viryklė), indai (pvz., puodai, keptuvės, dubenys).

Iki XIX a. Lietuvoje maistas buvo ruošiamas bendroje patalpoje virš ugniakuro. Vėliau pradėjo atsirasti atskira patalpa maisto gamybai. Iki XX a. pr. Žemaitijoje, vidurio, šiaurės ir šiaurės rytų Aukštaitijoje valgis buvo ruošiamas gyvenamojo namo viduryje esančioje virenėje, kurią sudarė ugniavietė su plačiu mūriniu gaubtu, pereinančiu į kaminą arba ant plytų viryklės, taip pat šalia virenės esančioje virtuvėje (užpečinėje). Tuo tarpu Dzūkijoje valgis tebebuvo ruošiamas ir valgoma vadinamojoje šeimyninėje pirkioje. Nuo XX a. pr. aukštaičių ir suvalkiečių dvigalių namų viduryje, taip pat dzūkų vienagalėse pirkiose virtuvei buvo atitveriama dalis priemenės šalia kamarų. Pokario metais kaimų ir miestų gyvenamųjų būstų virtuvės supanašėjo.