Maštaičių piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Maštaičių piliakalnis
Mastaiciu piliakalnis.jpg
Maštaičių piliakalnis – vaizdas iš pietų į antrojo papilio pylimą.

Maštaičių piliakalnis
Koordinatės
55°04′43″ š. pl. 22°54′44.3″ r. ilg. / 55.07861°š. pl. 22.912306°r. ilg. / 55.07861; 22.912306Koordinatės: 55°04′43″ š. pl. 22°54′44.3″ r. ilg. / 55.07861°š. pl. 22.912306°r. ilg. / 55.07861; 22.912306
Savivaldybė Šakių rajonas
Seniūnija Kidulių seniūnija
Aukštis 40 m
Plotas 60x50
Priešpilis 3 papiliai
Naudotas I tūkstantmečio I p.-XV a.
Žvalgytas 1960
Registro Nr. AR981/24752, 24753, 24754, 24755, 3261/ A1502K

Maštaičių piliakalnis, Maštaičių-Narkūnų piliakalnis – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 24755) Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Maštaičių kaimo (Kidulių seniūnija), 4 km į vakarus nuo Gelgaudiškio. Pasiekiamas keliu Kiduliai – Gelgaudiškis, už nedidelės medžiais apaugusios griovos kairėje pavažiavus lauko keliu 250 m į kairę šiaurės kryptimi.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis – Nemuno kairiojo kranto aukštumos krašte, tarp 2 bevardžių upelių esančio archeologijos paminklų komplekso, sudaryto iš piliakalnio, trijų, vienas po kito tebesitęsiančių pietų-šiaurės kryptimi, papilių ir Nemuno slėnyje esančio senojo uosto vietos, dalis, yra ant aukšto kairiojo Nemuno kranto. Komplekso gynybiniai įrenginiai vienas nuo kito atskirti perkasu, jį supo gilios daubos. Piliakalnis yra komplekso šiaurės rytų kampe, už 30 m pločio ir 5 m gylio perkaso, 3 m aukštesnis už papilį, nupjauto kūgio formos. Jo šiauriniame gale, šiaurės kryptimi nuolaidi trapecinė aikštelė, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 50 m ilgio, 45 m pločio pietvakariuose ir 25 m – šiaurės vakaruose, aukštesniu pietvakariniu kraštu. Aikštelė užima 2500 m² plotą. Pitvakariuose supiltas 0,8 m aukščio, 10 m pločio pylimas, 2 m žemiau kurio pietvakariniame šlaite yra 2 m pločio terasa. Į pietvakarius nuo terasos iškastas 26 m pločio, 7 m gylio griovys, kuris pietrytinėje dalyje skersai perskirtas 5 m pločio, 1 m aukščio pakilimu. Šiauriniame piliakalnio šlaite, 5 m žemiau aikštelės yra 3 m pločio, 0,5 m gylio griovys, už kurio supiltas 4 m pločio, 0,5 m aukščio pylimas. Šiaurės rytų šlaite, 4 m žemiau aikštelės yra 6 m pločio terasa.

Prie rytinio aikštelės krašto iškasta 1 m gylio duobė, kurioje iki 30 cm gylio pastebima maišyta žemė. Pietiniame aikštelės gale randama deginto molio gabalų. Piliakalnio šlaitai labai statūs, krinta 60-70° kampu, iš Nemuno pusės yra daugiau nei 40 m aukščio. Šiaurinėje pašlaitėje yra keturkampė, 50 m ilgio, 25 m pločio kūdra. Vakariniame ir rytiniame kūdros pakraščiuose yra 2-3 m aukščio pylimai, kurie, matyt, supilti išmestomis iš kūdros žemėmis.

Piliakalnis datuojamas XIV a.

Papiliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmas papilys (unikalus objekto MC kodas 24753) įrengtas į vakarus nuo piliakalnio, už 2 m gylio, 20 m pločio griovio. Jo aikštelė netaisyklingo rombo formos, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 81 m ilgio, 75 m pločio, kiek žemėjanti šiaurės kryptimi. Pietiniame aikštelės krašte buvo supiltas dabar visiškai nuskleistas pylimas, už kurio iškastas 16 m pločio, 4 m gylio griovys, skiriantis jį nuo antrojo papilio. Šiauriniame papilio šlaite, 2 m žemiau aikštelės yra 4 m pločio terasa.

Antras papilys (unikalus objekto MC kodas 24754) įrengtas į pietus nuo pirmojo. Jo aikštelė keturkampė, pailga vakarų – rytų kryptimi, 100x70 m dydžio, užima apie 0,5 ha plotą. Joje rasta plytų. Aikštelės pietiniame krašte supiltas 3 m aukščio, 15 m pločio pylimas, už kurio iškastas 14 m pločio, 2 m gylio griovys. Vakariniame šlaite, 2 m žemiau aikštelės iškastas 3 m pločio, 0,5 m gylio griovys, už kurio supiltas 0,5 m aukščio, 5 m pločio pylimas.

Trečias papilys įrengtas į pietus nuo antrojo. Jo aikštelė beveik kvadratinė, vos pailga šiaurės – pietų kryptimi, 105x100 m dydžio, užima apie 1000 m² plotą. Jos 2 m aukščio pietrytinio šlaito papėdėje iškastas 8 m pločio, 0,5 m gylio griovys. Rytiniame trečiojo papilio šlaite, 2 m žemiau aikštelės iškastas 3 m pločio, 0,3 m gylio griovys, už kurio supiltas 0,5 m aukščio, 4,5 m pločio pylimas.

Į šiaurę nuo piliakalnio, jo papėdėje, Nemuno slėnio pakraštyje yra senojo uosto vieta – šiaurės – pietų kryptimi pailgas 70 m ilgio, 20 m pločio keturkampis tvenkinys, kurio vakariniame ir rytiniame kraštuose supilti 2 m aukščio, 20 m pločio pylimai, suformuoti iš iškastų žemių.

Piliakalnio papilių šlaitai į Nemuno slėnį ir upelius statūs. Piliakalnio ir pirmojo papilio šiaurinių šlaitų aukštis yra 33 m, piliakalnio rytinio šlaito – 25 m, pirmojo-trečiojo papilio vakarinių šlaitų – 20-25 m, antrojo-trečiojo papilio vakarinių ir pietinių šlaitų – 5-15 m.

Piliakalnis ir papiliai apardyti arimų, piliakalnio aikštelė – čia kastų duobių. Visų trijų papilių R pusės gynybiniai įrenginiai apardyti čia ėjusio kelio. Archeologijos paminklų kompleksas apaugęs medžiais, dirvonuoja tik papilių aikštelės.

Į pietus nuo trečiojo papilio, 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1960 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. [1] Juozas Mickevičius šį piliakalnį laikė buvusios kryžiuočių pilies Christmemel vieta, o kūdrą – jų iškastu uostu. Aleksandras Polujanskis piliakalnį laikė kryžiuočių Bajerburgo pilies vieta. Petras Tarasenka manė, kad tai yra lietuvių, bene drauge su bajoru Sudargu kovojusio bajoro Masto (Mastaičiai) pilies liekanos. Piliakalnis pagarsėjo ir plačiai apie jį pasakojamais padavimais. Savo įrenginiais jis yra vienas iš didžiausių bei gražiausių XIV a.-XV a. piliakalnių. [2] Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 2008-02-13; Nr.: 155. Paminklo teritorijos plotas 82000 m².

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maštaičių archeologijos paminklų komplekse lokalizuojama apie 1344 m. pastatyta kryžiuočių Naujojo Bajerburgo pilis. Pilį 1380 m. puolė Kaributo vadovaujami lietuviai, apsupo ją iš 3 pusių, griovius privertė medžių norėdami uždegti priešpilį. Negalėdami jo apginti, priešpilį padegė besiginantys. Nuo jo užsidegė ir pilies tualeto bokštas. Pilies apsiaustis truko 6 dienas ir baigėsi paliaubomis, nes jos gynėjams iš Prūsijos skubėjo pagalba. Pilis užimta ir sudeginta 1384 m.

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Antkalniškių piliakalnis 4,5 km Skirsnemunės piliakalnis 1 km Kartupėnų piliakalnis 6 km Blank-50px.png
Kukarskės piliakalnis 10 km
Burgaičių piliakalniai 16 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Stulgių piliakalnis 13 km
Plokščių piliakalnis 17 km
Visbarėnų piliakalnis 18 km Kudirkos Naumiesčio piliakalnis 33 km Altoniškių piliakalnis 44 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 105 (Nr. 423)
  2. Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. 1959 m. Leidykla „Savastis“, Vilnius, 2001
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.172.
  • Petras Dusburgietis. Prūsų žemės kronika. V., 1985. P. 22, 54, 261, 266–268, 280, 323, 423 (Kristmemelis).
  • Juozas Mickevičius. Panemunio pilys XIV a. // Gimtasis kraštas. 1937, Nr. 2-4. P. 97-106.
  • A. Polujanski. Wendrowki po gub. Augustowskiej w celu naukowym odbyte. Warszawa, 1859, p. 388–391.
  • Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas. 1928. p. 180, 189.
  • Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius. 1997, p. 142–143.
  • Gintautas Zabiela. Medinės Lietuvos pilys. V., 1995. p. 199.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]