Kiduliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apie kaimą Klaipėdos rajone žr. Kiduliai (Klaipėda).
Kiduliai
Kiduliai 1.JPG
Kryžkelė Kiduliuose
Kiduliai COA.gif
Kiduliai
Kiduliai
Koordinatės 55°03′50″š. pl. 22°46′48″r. ilg. / 55.064°š. pl. 22.780°r. ilg. / 55.064; 22.780 (Kiduliai)Koordinatės: 55°03′50″š. pl. 22°46′48″r. ilg. / 55.064°š. pl. 22.780°r. ilg. / 55.064; 22.780 (Kiduliai)
Apskritis Marijampolės apskrities vėliava Marijampolės apskritis
Savivaldybė Šakių rajono savivaldybės vėliava Šakių rajono savivaldybė
Seniūnija Kidulių seniūnija
Gyventojų (2021) 275
Commons-logo.svg Vikiteka Kiduliai
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Kiduliaĩ
Kilmininkas: Kidulių̃
Naudininkas: Kiduliáms
Galininkas: Kìdulius
Įnagininkas: Kiduliaĩs
Vietininkas: Kiduliuosè
Istoriniai pavadinimai vok. Kydullen

Kiduliai – kaimas Šakių rajono savivaldybėje, kairiajame Nemuno krante priešais Jurbarką. Seniūnaitijos centras. Veikia Kidulių pagrindinė mokykla, paštas (LT-71081). Kidulių praeitį šiandien mena šimtametis parkas ir XIX a. statytas Kidulių dvaro ansamblis – vietinės reikšmės architektūros paminklas; šiame dvare iki 1807 metų, kol buvo pasirašyta Tilžės taika, gyveno Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III. Šiuo metu dvaro pastatuose įsikūrusi ambulatorija ir biblioteka, išlikę ūkiniai pastatai. XIX a. pirmos pusės – XX a. pradžios dvaro sodyboje išliko gyvenamųjų (rūmai, daržininko, račiaus namai, 2 kumetynai), gamybinių (alaus darykla, sūrinė, kalvė, plytų stiliaus grūdų sandėlis), ūkinių (kluonas javams, tvartai) pastatų. Prie Nemuno įkurta stovyklavietė „Prisiminimų parkas“.

Dvaro grūdų sandėlis

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiduliai – asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo asmenvardžio Kidulỹs.[2] Tokio asmenvardžio buvimą rodo išlikusi pavardė Kidulaitis.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiduliai įsikūrę kairiajame Nemuno krante, 24 km nuo Šakių. Konurbaciją sudaro susijungę keli kaimai: Kiduliai, Kukarskė, Judriai, Šiaudinė ir Kaimelis. Šios vietovės, besitęsiančios panemune 3 km, yra pačiame Nemuno slėnio pakilime. Iš įdomesnių objektų minėtini senieji dvaro rūmai, raudonplytis senojo sandėlio – „špykerės“ – mūras, 1860 metais pastatyta medinė Kaimelio bažnyčia ir joje esantis M. K. Čiurlionio tapytas paveikslas, Kaimelio parapijos „Pavasarininkų paminklas“ (1938 m.).

Iš miestelio veda keliai į Jurbarką, Šakius, Gelgaudiškį, Sudargą, Slavikus:

Jurbarko tiltas ties Kiduliais jungia Suvalkiją su Žemaitija ir Baltijos pajūriu. Yra smėlio telkinys.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į vakarus nuo kaimo yra Kukarskės piliakalnis. Kidulių karališkasis kaimas pirmą kartą minimas 1559 m. XVI a. jis atiteko privačiam dvarui, XVIII a. pabaigoje tapo Prūsijos karalystės valdžios nuosavybe. 1636 m. minima koplyčia, 1688 m. – bažnyčia. 1783 m. buvo 5 kiemai. Nuo XIX a. pr. iki 1950 m. Kiduliai buvo valsčiaus, 19631968 m. – apylinkės centras, tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Nuo XIX a. pradžios Kiduliais vadinamas tik senasis dvaras, naujasis palivarkas ir kaimas vadinamas Kaimeliu. 1837 m. Rusijos imperijos valdžia Kidulius padovanojo generolui leitenantui Ivanui fon Ofenbergui už nuopelnus 1812 m. Prancūzijos–Rusijos kare. Spaudos draudimo metais per Kidulių valsčių knygnešiai nešdavo spaudą iš Prūsijos. XX a. pradžioje veikė alaus darykla. 1906 m. Kidulių valstiečiai užėmė valsčiaus valdybos pastatą, sunaikino caro portretus, sudegino mobilizacijos dokumentus, paėmė paskolų ir santaupų knygas, pareikalavo raštus tvarkyti lietuvių kalba.

Tarybinių karių kapai
Kryžius „Nesulaukusiems Atgimimo atminti“, pastatytas 1988 m.

1932 m. įsteigta pradžios mokykla, 19451949 m. progimnazija, 19451954 m. septynmetė, 19542001 m. vidurinė, nuo 2001 m. Kidulių pagrindinė mokykla.

Po II pasaulinio karo Kidulių apylinkėse veikė Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Lietuvos partizanai. 1978 m. pastatytas Jurbarką ir Kidulius jungiantis Jurbarko tiltas per Nemuną.

1998 m. patvirtintas Kidulių herbas.[3]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18181915 m. Kidulių valsčiaus centras Naumiesčio apskritis
19191950 m. Šakių apskritis
19501995 m. Kidulių apylinkė (1950–1954 ir 1963–1968 m. jos centras) Šakių rajonas
1995 Kidulių seniūnija Šakių rajono savivaldybė

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1883 m. ir 2021 m.
1883 m. 1888 m.[4] 1923 m.sur.[5] 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur.[7] 1977 m.[8] 1979 m.sur.[9]
144
(dvare)
179 212 326 383 323 350
1985 m.[10] 1989 m.sur.[11] 2001 m.sur.[12] 2005 m. 2011 m.sur.[13] 2021 m.sur.[14] -
324 370 406 440 354 275 -


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  3. Kazys MisiusKiduliai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 25 psl.
  4. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901.
  5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. KiduliaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 135 psl.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. KiduliaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 467 psl.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  10. Kazys Misius ir kt. Kiduliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 306
  11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  12. Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  • Kiduliai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 309 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png JURBARKAS – 2 km Blank-50px.png
Pervazninkai – 4 km
Sudargas – 10 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Gelgaudiškis – 13 km
Bunikiai – 4 km
Slavikai – 12 km
Žygėnai – 7 km
ŠAKIAI – 24 km