Žemoji Panemunė

Kitos reikšmės – Panemunė (reikšmės).

Žemoji Panemunė

Koordinatės

55°02′49″š. pl. 23°27′50″r. ilg. / 55.047°š. pl. 23.464°r. ilg.Koordinatės: 55°02′49″š. pl. 23°27′50″r. ilg. / 55.047°š. pl. 23.464°r. ilg.

Apskritis

Marijampolės apskritis

Savivaldybė

Šakių rajono savivaldybė

Seniūnija

Kriūkų seniūnija

Gyventojų skaičius

64 ^{(2011 m.)}

Vikiteka

Žemoji PanemunėVikiteka

lenk. Poniemuń-Fergisa^[1]

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė)^[2]
Vardininkas:	Žemóji Panemùnė
Kilmininkas:	Žemõsios Panemùnės
Naudininkas:	Žẽmajai Panemùnei
Galininkas:	Žẽmają Panemùnę
Įnagininkas:	Žemą́ja Panemunè
Vietininkas:	Žemõjoje Panemùnėje

Žemoji Panemunė – miestelis Šakių rajono rytuose, kairiajame Nemuno krante, į šiaurę nuo Lekėčių. Seniūnaitijos centras. Yra Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia (pastatyta 1877 m.), stūkso Žemosios Panemunės piliakalnis, išlikę kryžiuočių pilies komplekso fragmentai, kur vėliau buvo pastatytas Žemosios Panemunės dvaras, jame dažnai lankydavosi rašytojas Adomas Mickevičius.

Miestelis priklauso Panemunių RP.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemoji Panemunė minima XVI a. pabaigoje (buvo kaimas ir dvaras, manoma, įsikūręs kryžiuočių pilies vietoje). 1732 m. pastatyta pirmoji bažnyčia, XIX a. pradžioje įsteigta parapinė mokykla. 1829 m. Žemoji Panemunė labai nukentėjo nuo potvynio.

Dvaras priklausė Gelgaudams, Čartoriskiams, kitoms giminėms, vėliau čia įsitvirtino Fergisai (pagal juos vadinta ir gyvenvietė).

XX a. pradžioje veikė Žiburio draugijos skyrius, nuo 1918 m. – pavasarininkai.^[3]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1888 m. ir 2011 m.

1888 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.^[4]

1979 m.^sur.

1983 m.^[5]

1987 m.^[6]

1989 m.^sur.

251

214

196

208

168

122

127

111

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

-

106

64

-

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemosios Panemunės mokykloje mokytojavo lietuvių kalbos normintojas Jonas Jablonskis (1860–1930).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Poniemuń. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 770 psl. (lenk.)
↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
↑ Žemoji Panemunė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
↑ Žemoji Panemunė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 904 psl.
↑ Žemoji Panemunė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 511 psl.
↑ Žemoji Panemunė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 667 psl.