Sudargas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Sudargas
Sudargas Laisves a.jpg
Laisvės aikštė
SudargasCOA.jpg

Sudargas
Koordinatės 55°02′31″š. pl. 22°38′28″r. ilg. / 55.042°š. pl. 22.641°r. ilg. / 55.042; 22.641 (Sudargas)Koordinatės: 55°02′31″š. pl. 22°38′28″r. ilg. / 55.042°š. pl. 22.641°r. ilg. / 55.042; 22.641 (Sudargas)
Apskritis Marijampolės apskrities vėliava Marijampolės apskritis
Savivaldybė Šakių rajono savivaldybės vėliava Šakių rajono savivaldybė
Seniūnija Sudargo seniūnija
Gyventojų (2011) 35
Commons-logo.svg Vikiteka SudargasVikiteka
Istoriniai pavadinimai lenk. Sudargi, rus. Сударги[1]
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Sudárgas
Kilmininkas: Sudárgo
Naudininkas: Sudárgui
Galininkas: Sudárgą
Įnagininkas: Sudárgu
Vietininkas: Sudárge

Sudárgas – kaimas Šakių rajono savivaldybėje, kairiajame Nemuno krante, į vakarus nuo Jurbarko, kelių  184  KiduliaiRamoniškiai  ir  3808  SlavikaiSudargas  kryžkelėje. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Stovi medinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (įrengta 1945 m.), Sudargo evangelikų liuteronų bažnyčia, kapinės, veikia Kidulių pagrindinės mokyklos skyrius (anksčiau – Sudargo Martyno Sederevičiaus pagrindinė mokykla), biblioteka, paštas (LT-71077), bendruomenės centras. Į vakarus nuo Sudargo eina siena su Kaliningrado sritimi (Rusija).

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atvažiuojant nuo pasienio pusės
Skveras prie mokyklos

Prie Nemuno, 1 km ruože yra išlikę penki Sudargo piliakalniai (IV–XIV a.).

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Pervazninkai – 6 km
Kiduliai – 10 km
JURBARKAS – 12 km
Ročiškiai – 5 km
Slavikai – 12 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viduramžiais čia buvo vienas stipriausių krašto gynybos centrų kariaujant su teutonais, stovėjo žemaičių Sudargo pilis, kurią 1317 m. birželio 24 d. sudegino kryžiuočiai. Po to vietovė ilgam išnyko. Tik XVI a. pradžioje Lenkijos karalienei ir Lietuvos didžiajai kunigaikštienei Bonai ėmus kolonizuoti panemunę gyvenvietė ėmė augti.[3]

1561 m. minimas kaimas. 1724 m. Jonas Radvila (tuometinis Jurbarko seniūnas) išrūpino iš Augusto II miestelio teises, leista turėti turgų, rengti du prekymečius. 1748 m. pastatyta medinė Sudargo bažnyčia. 1792 m. gegužės 12 d. Stanislovas Augustas suteikė miesto teises ir herbą. 1795 m. Sudargas atiteko Prūsijai, vėliau – Lenkijai.

XIX a. 2-ojoje pusėje Sudargas buvo svarbus knygnešystės centras, didelis spaudinių srautas ėjo per kleboną Martyną Sederevičių. 1870 m. rugpjūčio 28 d. Sudargas neteko miesto teisių.[4]

2000 m. patvirtintas dabartinis Sudargo herbas.[5] 2003 m. įkurtas Sudargo bendruomenės centras.[3]

Prie piliakalnių pradžios 2020 m. atidengta skulptūra rašytojui Dž. Selindžeriui bei jo romanui „Rugiuose prie bedugnės“ (aut. Nerijus Erminas). Iš Sudargo yra kilęs rašytojo prosenelis.[6]

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sudargo pavadinimas kilęs nuo tokios pačios formos pavardės. Nors Lietuvoje ir negausu vietovardžių, kurie remiasi pavardės vienaskaita, tačiau tokių pasitaiko (Kavarskas, Musteika, galbūt Birštonas). Žinomas ir istorinis asmuo, kurio vardu gyvenvietė pavadinta – tai Žemaitijos didikas Sudargas, kurį nuo 1308 m. mini kryžiuočių ordino kronikos.

Nuo 1724 m. kurį laiką miestelis vadinosi Jansborgu (t. y. Jono miestu), miestelio teises išrūpinusio didiko Jono Radvilos garbei.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1888 m. ir 2011 m.
1888 m.[7] 1901 m.*[1] 1923 m.sur.[8] 1959 m.sur.[9] 1970 m.sur. 1979 m.sur.[10]
932 3 000 257 119 91 71
1982 m. 1987 m.[11] 1989 m.sur.[12] 2001 m.sur.[13] 2011 m.sur.[14] -
70 72 77 85 35 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Сударги. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 31А (62) : Статика — Судоустройство. С.-Петербургъ, 1901., 904 psl. (rus.)
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
  3. 3,0 3,1 „Apie seniūniją - Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija“. seniunai.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-26. Nuoroda tikrinta 2016-04-26. 
  4. Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr. 242, str. 189.
  5. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=116218
  6. Šakių rajone atidengta skulptūra rašytojui J. Salingeriui ir jo „Rugiuose prie bedugnės“ lrytas.lt
  7. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901.
  8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  11. Sudargas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 125
  12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  13. Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Sudargas. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 305 psl.
  • Sudargo istorija ir kalendorius: 2001–2004 m. / Jonas Bosas. – Marijampolė: Ramona, 2001. – 64 p.: iliustr. – ISBN 9986-851-68-8
  • Sudargas: kaimui – 465 metai (1539–2004) / Jonas Bosas. – Marijampolė: TeleSATpressa, 2004. – 72 p.: iliustr. – ISBN 9955-607-15-7

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]