Rūsys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rūsys–ledainė. Salos
Plytų mūro rūsys

Rūsys – požeminė patalpa, dažniausiai skirta maisto atsargoms laikyti.

Paprasčiausias rūsys yra žemėje (ypač kalvos atšlaitėje) iškasta duobė (~1,0 m skersmens, 2 m gylio) lentomis ir rąsteliais sutvirtintomis sienomis. Tokia duobė uždengiama rąstelių stogu, apipilama žemėmis, o anga užkišama šiaudais. Duobės pobūdžio rūsys gali būti įrengtas ir po virtuvės, kamaros ar viso namo grindimis.

Trobesio tipo rūsys turi žeminę ir antžeminę dalį; žeminės dalies sienos sutvirtintos akmenimis arba suręstos iš apvalių rąstų (4–6 vainikų Aukštaitijoje, kai kada 10–12 – Žemaitijoje), su dvišlaičiu arba trišlaičiu šiaudų, malksnų stogu. Lubos būdavo apipilamos spaliais, apdedamos samanomis, šiaudais, plūkto molio, plytų arba betono grindys įrengiamos gerokai aukščiau gruntinio vandens pavasario lygio. Pasieniais įrengiami aruodai ir lentynos.

Dvaruose rūsiai daržovėms, obuoliams laikyti dažniausiai buvo mūriniai (mediniuose dvaruose – mediniai), su prieangiais, ventiliuojami, statyti statesniuose šlaituose, apipilti žemėmis. Senuosiuose antžeminiuose rūsiuose paprastai būdavo laikomas ledas, kad juose vėsa laikytųsi ištisus metus (žr. ledainė).

Nuo XX a. pr. pradėjo plisti po namu įrengiami rūsiai. Tokią patalpą vėliau įgijo ne tik gyvenamieji namai, bet ir daugiabučiai, visuomeniniai pastatai. Dabartiniai rūsiai būna po visu pastatu arba jo dalimi, vieno, kai kada kelių aukštų, koridorinio arba padriko plano, su mažais langeliais arba be jų, šildomas arba nešildomas. Įrengti iš tokių pat medžiagų, kaip ir pamatas (betono, gelžbetonio, senųjų namų – iš akmenų, plytų arba mišraus mūro), paprastai be jokios apdailos.[1]

Rūsiai nuo seno naudoti visų pirma daržovių laikymui per žiemą – temperatūra jame turi būti ne per žema, kad žaliavos nesušaltų, ir ne per aukšta, kad nepradėtų dygti, vysti, pūti. Rūsiai visų pirma kasti bulvėms, tačiau juose laikomos ir morkos, burokai, ropės, ridikai, įvairūs konservai (po namais ėmus statyti rūsius jie didžiąja dalimi pakeitė kamaras). Vasarą rūsiuose gali būti laikomi pieno gaminiai. Visuomeninių pastatų rūsiai dažniausiai naudojami kaip technologinės patalpos, juose gali būti įrengti požeminiai garažai, sandėliai, kartais ir viešosios patalpos (parduotuvės, barai, kirpyklos ir kt.).

Rūsiai nuo seno įrengiami ir po bažnyčiomis – ten gali būti įrengtos koplyčios, laidojimo patalpos, kriptos.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rūsys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011