Barzdai
Kitos reikšmės – Barzdai (reikšmės).
| Barzdai | ||
|---|---|---|
| ||
  Barzdai |
||
| 54°46′52″š. pl. 23°11′49″r. ilg. / 54.781°š. pl. 23.197°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Marijampolės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Šakių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Barzdų seniūnija | |
| Gyventojų | 354 | |
 Vikiteka |
Barzdai | |
| Istoriniai pavadinimai | vok. Bredsen, Britzen, lenk. Barzdy | |
Barzdai – miestelis Šakių rajono savivaldybėje, 18 km į vakarus nuo Kazlų Rūdos, kelių 137 Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas ir 5124 Putinai–Slabadai–Janukiškiai–Barzdai sankirtoje. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra Barzdų Kristaus Karaliaus bažnyčia (pastatyta 1934 m.), paštas (LT-71037), biblioteka, Barzdų pagrindinė mokykla (iki 2007 m.), kultūros namai, žemės ūkio servisas.
Pro Barzdus teka Šešupės dešinysis intakas Milupė.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestelio pavadinimas – tikriausiai asmenvardinis vietovardis, kildinamas iš asmenvardžių Barzdà, Barzdỹs.[2] Tarp pirmųjų šios vietovės gyventojų minimas Barzdaitis (plg., Šakiai pavadinti nuo Šakaičių).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Barzdai minimi nuo 1688 m. XVII–XVIII a. priklausė didžiojo kunigaikščio Vilkijos girininkijai. 1796 m. į Barzdus iš Griškabūdžio perkelta koplyčia.
Nuo 1818 m. iki XIX a. 2-osios pusės veikė parapinė mokykla. 1876 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, 1945–1950 m. progimnazija, 1950–1993 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, 1993–2007 m. Barzdų pagrindinė mokykla. 1922–1940 m. veikė žemesnioji mergaičių amatų ruošos mokykla.
XIX a. 2-ojoje pusėje, carinei Rusijai uždraudus lotyniškus rašmenis, Barzdai tapo svarbiu lietuviškos spaudos platinimo centru. Tuo metu Barzdai – kaimas Naumiesčio apskrities Griškabūdžio valsčiuje.[3]
1905–1906 m. įvyko anticarinių bruzdėjimų. Nuo 1919 m. parapijos centras. 1941 m. ir 1944–1952 m. ištremti 36 Barzdų gyventojai. SSRS okupacijos metais Barzdų apylinkėse veikė Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Lietuvos partizanai. 1950–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.[4]
1998 m. patvirtintas Barzdų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. | Griškabūdžio valsčius | Naumiesčio apskritis |
| 1918–1950 m. | Barzdų valsčiaus centras | Šakių apskritis |
| 1950–1959 m. | Barzdų apylinkės centras | Naumiesčio rajonas |
| 1959–1995 m. | Šakių rajonas | |
| 1995– | Barzdų seniūnijos centras | Šakių rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1738 m. buvo 19, 1773 m. – 40 kiemų.
 | |||||||
| 1827 m. | 1888 m.[5] | 1923 m.sur.[6] | 1942 m.sur.[7] | 1959 m.sur. | 1975 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 365 | 798 | 542 | 116 | 481 | 419 | ||
| 1979 m.sur.[8] | 1984 m.[9] | 1989 m.sur.[10] | 2001 m.sur.[11] | 2011 m.sur.[12] | 2021 m.sur.[13] | ||
| 439 | 433 | 512 | 472 | 385 | 354 | ||
| |||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Antanas Jusaitis (1871–1942), kunigas, visuomenės veikėjas.
- Motiejus Baltūsis (1876–1923), knygnešys, taip pat kovojęs prieš aplinkinių vietovardžių rusinimą.
- Juozas Izidorius Dailidė (1876–1949), pedagogas, filosofijos daktaras.
- Bronius Oškinis (1913–1985), sklandytuvų konstruktorius.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
-
Sovietų kareivių kapinės
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ Barzdy. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 115 psl. (lenk.)
- ↑ Vidmantas Daugirdas. Barzdai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 688 psl.
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Šablonas:1942sur
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Barzdai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 217
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Barzdai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 331 psl.
- R. Butauto-Kudirkos knygos: „Mūsų šaknys“, „Sūduvos dvasininkai“ I–II-III-IV d.
- Barzdai: valsčius, apylinkė, seniūnija / Rimvydas Butautas-Kudirka. – Marijampolė: Ramona, 1998. – 187 p.: iliustr. – ISBN 9986-851-16-5
- Barzdų kalendorius: metskaitlius, 2003-ieji: ūkininkams ir miestelėnams, moterims ir vyrams ir visiems besidomintiems savos tėviškės istorija / Rimvydas Butautas-Kudirka. – Vilnius: Gediminas, 2003. – 134 p. – ISBN 9986-9300-5-7
- Barzdų parapija: istorija, žmonės, likimai / Angelė Buškevičienė. – Kaunas: Naujasis amžius, 2005. – 254 p.: iliustr. – ISBN 9955-426-32-2
- Barzdų enciklopedija / Rimvydas Butautas-Kudirka. – Vilnius: Gediminas, 2009. – 86 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-806-01-1
- Pilviškių ir Barzdų parapijos – jų ganytojai / Rimvydas Butautas-Kudirka. – Vilnius: Gediminas, 2011. – 215 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-806-05-9
| ||||||||||||||
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
GRIŠKABŪDIS – 11 km Bliuviškiai – 7 km |
| |||||||||
| Janukiškiai – 7 km Slabadai – 15 km |
|
Buktiškiai – 3 km | |||||||||
| Baltrušiai – 4 km PILVIŠKIAI – 7 km |
|||||||||||
