Gelgaudiškio dvaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

XV a. buvo Gelgaudų palivarkas ir vadinosi Gedigaudiškiu. 1507 m. LDK didysis kunigaikštis Aleksandras padovanojo šį palivarką Jonui Sapiegai. 1585 m. nusipirko Grigalius Masalskis. Iš jo 1586 m. dvarą nusipirko Kasparas Oziembovskis. 1599 m. pirmą kartą paminimas Gelgaudiškio vardas. XVIII a. Gelgaudiškį valdė Gelgaudai ir Čartoriskiai. 1797 m. iš A.Čartoriskio nusipirko vokiečių baronas Teodoras Henrikas Frydrichas Koidelis.

Koordinatės: 55°4′43″N 22°58′49″E / 55.07861°N 22.98028°E / 55.07861; 22.98028

Gelgaudiškio dvaras
Gelgaudiškio dvaro rūmai
Gelgaudiškio dvaro rūmai
Vieta Gelgaudiškis
Įkurtas 1846 m.
Rūmų stilius Neoklasicizmas
Bajorų giminės Koideliai,
Komarai
Pastatų būklė Restauruoti

Gelgaudiškio dvarasXIX a. architektūros ansamblis, esantis Šakių rajone, Gelgaudiškyje, ant Nemuno kranto. Tai stambus ir vienas originaliausių Lietuvos dvarų ansamblių, įaugęs į apylinkės gamtą. Ansamblį sudaro rūmai, virtuvė, svirnas, oficina, tvartas, oranžerija, kumetynas, bokštas, rūsiai ir parkas.

Dvaro rūmai iki restauracijos

Dvaro rūmų pastatas pastatytas Gustavo Koidelio iniciatyva 1842-1846 metais. XIX a. viduryje Koideliai pardavė Gelgaudiškį ir išvyko į Drezdeną, nes Rusijos valdžia 1887 m. uždraudė svetimtaučiams valstybės pakraščiuose turėti dvarų. XX a. pradžioje dvarą įsigijo Medardas Komaras ir jį rekonstravo. Kartu buvo perplanuotas 300 margų parkas, įrengta Koidelių šeimos koplyčia ir kapinės. XX a. nykstantį Gelgaudiškio dvarą, nualintą Pirmojo pasaulinio karo vokiečių okupacijos, Komaras pardavė dvarą Lietuvos moterų draugijai, įkurdinusiai čia vienuolių šaričių globojamą vaikų prieglaudą (apie 80 globotinių), veikusią iki 1941 m. Antrojo pasaulinio karo metais dvare buvo įsikūręs štabas, vėliau karo ligoninė. Sovietmečiu įkurdinti vaikų namai, o 1966 m. – pagalbinė internatinė mokykla. Nuo 2009 m. vyksta dvaro restauracijos darbai: sutvarkyti rūmai, oficina, kumetynas, oranžerija, vandens bokštas, kuriame 2015 m. įrengtas 36 varpų karilionas.

Rūmų kolonada

Rūmai – tai vienaukštis, neoklasicistinio stiliaus pastatas – respublikinės reikšmės architektūrinis paminklas. Rūmų fasadai – su kolonomis, dailiomis baliustradomis, gražiais metalo dirbiniais ir kitais puošybos elementais.

Rūmus supa senas parkas (118,5 ha). Tai vienas didžiausių Lietuvos parkų, pasižymintis sudėtinga struktūra - griežtos geometrinės formos pereina į natūralią Nemuno šlaitų girią. Pagrindinė parko ašis – ketureilė sidabrinių klevų alėja, kertanti į Nemuną atkreiptus rūmus iš pietų pusės. Parke yra aikštelė, vadinama žvaigžde. Iš jos aštuoniomis pasaulio šalių kryptimis iškirstos proskynos. Legenda pasakoja, kad medžiojantys dvarininkai šioje vietoje pietaudavo ir norėdami matyti žvėris įsakę iškirsti takus. XX a. sandūroje parkas buvo pertvarkytas, jo gamtovaizdis išplėtotas bei praturtintas retaisiais augalais: sidabriniais klevais, paprastaisiais ir pilkaisiais kaštonais, juodosiomis ir Veimuto pušimis, baltažiedėmis robinijomis, amerikinėmis liepomis. Gelgaudiškio parkas pagal kompleksinę vertę yra vertingiausias Suvalkijos regione.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]