Kriūkai
- Apie miestelį Joniškio rajone žr. Kriukai.
| Kriūkai | ||
|---|---|---|
| ||
  Kriūkai |
||
| 55°04′08″š. pl. 23°24′43″r. ilg. / 55.069°š. pl. 23.412°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Marijampolės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Šakių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Kriūkų seniūnija | |
| Gyventojų | 214 | |
 Vikiteka |
Kriūkai | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Kruki | |
Kriūkai – miestelis Šakių rajono savivaldybėje, kairiajame Nemuno krante (priešais Seredžių). Paežerėlių seniūnaitijos centras. Veikia biblioteka ir paštas (LT-71017). Kriūkų vidurinė mokykla yra gretimame Joginiškių kaime. Miestelis įeina į Panemunių regioninio parko teritoriją. Kriūkų grūdų sandėlis (magazinas) – architektūros paminklas.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vietovardis kildinamas iš asmenvardžio Kriūkà, Kriū̃kas daugiskaitos.[2] Tokios versijos laikėsi kalbininkas Aleksandras Vanagas.[3] Tačiau gali būti, kad Kriūkai yra dvarininkinis vietovardis, kilęs nuo Kriūkų dvarininko J. Krukavičiaus pavardės. XIX a. gyvenvietė buvo pagal dvarvietę buvo žinoma kaip Sviatošinas.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rytiniu Kriūkų pakraščiu į Nemuną teka Pietvis, o per patį miestelį – Jotulė. Miestelis dar vadinamas Senaisiais Kriūkais, jis įsikūręs apatinėje Nemuno terasoje, o kalne esantis Joginiškių kaimas dar vadinamas Naujaisiais Kriūkais. Už 1 km į vakarus esančiame Paežerėlių kaime yra Paežerėlių Šv. Angelų Sargų bažnyčia.
Ties Kriūkais nuo Kauno pusės palei Nemuną vedantis kelias pasuka aukštyn link Šakių, ir toliau Nemuno pakrante galima keliauti tik lauko keliuku. Už keleto kilometrų šis keliukas taip pat suka į kalną ties Nykos upeliu, kuris paprastai aprašomas kaip graži ir lankytina vieta. Netoliese atsiveria regykla.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1589 m. minimas J. Krukavičiaus dvaras, iš jo kilo ir gyvenvietės pavadinimas. Jotulės kairiajame krante 1593 m. pastatytas Bagdono Sapiegos Svetošino dvaras (XIX a. ir gyvenvietei prigijo Svetošino vardas). XVII a. vietovę valdė J. Kulvinskas, XIX a. – baronai Rionės (vok. Rönne). Nuo XIX a. vyko turgūs, Kriukai buvo Naumiesčio apskrities Paežerėlių valsčiuje, priklausė Žemosios Panemunės parapijai.[4]
Spaudos draudimo laikais pro Kriūkus iš Prūsijos buvo gabenama lietuviška spauda, valsčiuje veikė 24 knygnešiai. 1936 m. Ališausko lentpjūvėje įsteigta Lietuvos Baltijos Lloydui priklausiusi laivų statykla, kurios produkcija buvo baržos „Rimgailė“ „Džiugė“, „Auksė“, „Pajauta“, „Irvė“ ir „Kanta“.[5]
Nuo XX a. pradžios veikė marijavitų religinė bendruomenė. 1920 m. pastatyta jų bažnyčia. Kriūkų marijavitų bažnyčia 1956 m. sovietinės valdžios uždaryta, 2005 m. privačių asmenų nugriauta.[6]
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1971 m. iš miestelio į gretimą Joginiškių kaimą persikėlė apylinkės, vėliau – seniūnijos administracija.
1991 m. balandžio 17 d. patvirtintas Kriūkų herbas, kuriame pavaizduota barža primena apie tarpukaryje veikusią upinių laivų statyklą.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1867–1915 m. | Paežerėlių valsčius (ilgą laiką jo centras) | Naumiesčio apskritis |
| 1919–1950 m. | Šakių apskritis | |
| 1950–1995 m. | Kriūkų apylinkė (1950–1971 m. jos centras) | Šakių rajonas |
| 1995– | Kriūkų seniūnija | Šakių rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||||
| 1827 m. | 1888 m.[7] | 1902 m. | 1923 m.sur.[8] | 1959 m.sur.[9] | 1970 m.sur.[10] | 1978 m.[11] | 1979 m.sur.[12] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 129 | 296 | 630 | 345 | 529 | 433 | 395 | 381 | ||
| 1985 m.[13] | 1989 m.sur.[14] | 2001 m.sur.[15] | 2011 m.sur.[16] | 2021 m.sur.[17] | - | - | - | ||
| 412 | 379 | 371 | 291 | 214 | - | - | - | ||
| |||||||||
Sovietinė valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. iš Kriūkų apylinkės ištrėmė 260 žmonių. Nacių okupacinės administracijos įsakymu 1941 m. nužudyta apie 80 miestelio žydų. Vyrai sušaudyti prie Šakių, moterys ir vaikai – prie Zapyškio. Pokario metais veikė Tauro apygardos Žalgirio partizanų rinktinės partizanai.
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- XX a. 3-4 dešimtmetyje dirbo marijavitų dvasininkas Antanas Tulaba (1873–1944), nuo 1936 m. vyskupas, žurnalo „Marijavitas“ redaktorius[18], palaidotas Kriūkuose.
- Juozas Bastys (1934–1995), buvęs kolūkio pirmininkas.
Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- FK Kriūkai (futbolas)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 33
- ↑ Kruki (5). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 725 psl. (lenk.)
- ↑ vb.vdu.lt › object › elaba:8695913 Gediminas Kasparavičius. Upių laivyba Lietuvoje 1919−1940 m.; psl. 38
- ↑ Albinas Vaičiūnas. Kriūkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 86 psl.
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Kriūkai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 219 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Kriūkai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 191 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kazys Misius ir kt. Kriūkai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 404-405
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 313 psl.
- Kriūkai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 323 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Monografija „Kriūkai“
- Ten, kur teka Jotulė ir Nyka: Kriūkų krašto enciklopedija (sud. Jonas Vaičiūnas). – Vilnius: Kriventa, 2009. – 232 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-526-50-6
| ||||||||||||||
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
| ||||||||||
|
Žemoji Panemunė – 5 km | ||||||||||
| Joginiškiai – 1 km LUKŠIAI – 21 km ŠAKIAI – 30 km |
|||||||||||
