Kriūkai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Apie miestelį Joniškio rajone žr. Kriukai.
Kriūkai
Kriukai001.JPG
Miestelis nuo Nemuno kranto
Kriukiai COA.gif

Kriūkai
Koordinatės 55°04′08″š. pl. 23°24′43″r. ilg. / 55.069°š. pl. 23.412°r. ilg. / 55.069; 23.412 (Kriūkai)Koordinatės: 55°04′08″š. pl. 23°24′43″r. ilg. / 55.069°š. pl. 23.412°r. ilg. / 55.069; 23.412 (Kriūkai)
Apskritis Marijampolės apskrities vėliava Marijampolės apskritis
Savivaldybė Šakių rajono savivaldybės vėliava Šakių rajono savivaldybė
Seniūnija Kriūkų seniūnija
Gyventojų (2021) 214
Commons-logo.svg Vikiteka Kriūkai
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Kriū̃kai
Kilmininkas: Kriū̃kų
Naudininkas: Kriū̃kams
Galininkas: Kriūkùs
Įnagininkas: Kriū̃kais
Vietininkas: Kriū̃kuose
Istoriniai pavadinimai lenk. Kruki[2]

Kriūkai – miestelis Šakių rajono savivaldybėje, kairiajame Nemuno krante (priešais Seredžių). Paežerėlių seniūnaitijos centras. Veikia biblioteka ir paštas (LT-71017). Kriūkų vidurinė mokykla yra gretimame Joginiškių kaime. Miestelis įeina į Panemunių regioninio parko teritoriją. Kriūkų grūdų sandėlis (magazinas) – architektūros paminklas.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Akmuo su miestelio herbu

Rytiniu Kriūkų pakraščiu į Nemuną teka Pietvė, o per patį miestelį – Jotulė. Miestelis dar vadinamas Senaisiais Kriūkais, jis įsikūręs apatinėje Nemuno terasoje, o kalne esantis Joginiškių kaimas dar vadinamas Naujaisiais Kriūkais. Už 1 km į vakarus esančiame Paežerėlių kaime yra Paežerėlių Šv. Angelų Sargų bažnyčia.

Ties Kriūkais nuo Kauno pusės palei Nemuną vedantis kelias pasuka aukštyn link Šakių, ir toliau Nemuno pakrante galima keliauti tik lauko keliuku. Už keleto kilometrų šis keliukas taip pat suka į kalną ties Nykos upeliu, kuris paprastai aprašomas kaip graži ir lankytina vieta. Netoliese atsiveria regykla.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vietovardis kilęs iš asmenvardžio Kriūkà, Kriū̃kas daugiskaitos.[3]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1589 m. minimas J. Krukavičiaus dvaras, iš jo kilo ir gyvenvietės pavadinimas. Jotulės kairiajame krante 1593 m. pastatytas Bagdono Sapiegos Svetošino dvaras (XIX a. ir gyvenvietei prigijo Svetošino vardas). XVII a. vietovę valdė J. Kulvinskas, XIX a. – baronai Rionės (vok. Rönne). Nuo XIX a. vyko turgūs. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.

Spaudos draudimo laikais pro Kriūkus iš Prūsijos buvo gabenama lietuviška spauda, valsčiuje veikė 24 knygnešiai. 1936 m. Ališausko lentpjūvėje įsteigta Lietuvos Baltijos Lloydui priklausiusi laivų statykla, kurios produkcija buvo baržos „Rimgailė“ „Džiugė“, „Auksė“, „Pajauta“, „Irvė“ ir „Kanta“.[4]

Nuo XX a. pradžios veikė marijavitų religinė bendruomenė. 1920 m. pastatyta jų bažnyčia. Kriūkų marijavitų bažnyčia 1956 m. sovietinės valdžios uždaryta, 2005 m. privačių asmenų nugriauta.[5] 1971 m. iš miestelio į gretimą Joginiškių kaimą persikėlė apylinkės, vėliau – seniūnijos administracija.

1991 m. balandžio 17 d. patvirtintas Kriūkų herbas, kuriame pavaizduota barža primena apie tarpukaryje veikusią upinių laivų statyklą.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
nuo 1867 m. Svetošino valsčiaus centras
19191950 m. Paežerėlių valsčiaus centras
19501995 m. Kriūkų apylinkė (1950–1971 m. jos centras)
1995 Kriūkų seniūnija
Nemuno gatvė
XIX a. pabaigoje statytas grūdų sandėlis

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2021 m.
1827 m. 1888 m.[6] 1902 m. 1923 m.sur.[7] 1959 m.sur.[8] 1970 m.sur.[9] 1978 m.[10] 1979 m.sur.[11]
129 296 630 345 529 433 395 381
1985 m.[12] 1989 m.sur.[13] 2001 m.sur.[14] 2011 m.sur.[15] 2021 m.sur.[16] - - -
412 379 371 291 214 - - -


Sovietinė valdžia 19401941 m. ir 19441953 m. iš Kriūkų apylinkės ištrėmė 260 žmonių. Nacių okupacinės administracijos įsakymu 1941 m. nužudyta apie 80 miestelio žydų. Vyrai sušaudyti prie Šakių, moterys ir vaikai – prie Zapyškio. Pokario metais veikė Tauro apygardos Žalgirio partizanų rinktinės partizanai.

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • XX a. 3-4 dešimtmetyje dirbo marijavitų dvasininkas A. Tulaba (1873–1944), nuo 1936 m. vyskupas, žurnalo „Marijavitas“ redaktorius[17], palaidotas Kriūkuose.
  • Juozas Bastys (1934–1995), buv. kolūkio pirmininkas.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
  2. Kruki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 725 psl. (lenk.)
  3. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  4. vb.vdu.lt › object › elaba:8695913 Gediminas Kasparavičius. Upių laivyba Lietuvoje 1919−1940 m.; psl. 38
  5. Albinas VaičiūnasKriūkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 86 psl.
  6. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901.
  7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  8. KriūkaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 219 psl.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  10. KriūkaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 191 psl.
  11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  12. Kazys Misius ir kt. Kriūkai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 404-405
  13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  14. Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  17. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 313 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Žemoji Panemunė – 5 km
Joginiškiai – 1 km
LUKŠIAI – 21 km
ŠAKIAI – 30 km