Kriūkai
 |
||
|---|---|---|
 |
||
  Kriūkai
|
||
| Koordinatės | 55°03′50″N 23°23′49″E / 55.064°N 23.397°EKoordinatės: 55°03′50″N 23°23′49″E / 55.064°N 23.397°E | |
| Apskritis |  Marijampolės apskritis |
|
| Savivaldybė | Šakių rajono savivaldybė | |
| Seniūnija | Kriūkų seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 371 (2001 m.) | |
 Vikiteka: |
KriūkaiVikiteka | |
- Apie miestelį Joniškio rajone žr. Kriukai.
Kriūkai – miestelis Šakių rajone, kairiajame Nemuno krante (priešais Seredžių). Kriūkų seniūnijos ir Paežerėlių seniūnaitijos centras.
Yra biblioteka, paštas (LT-71017). Kriūkų vidurinė mokykla yra gretimame Joginiškių kaime. Miestelis įeina į Panemunių regioninio parko teritoriją. Kriūkų grūdų sandėlis (magazinas) – architektūros paminklas.
Turinys
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rytiniu Kriūkų pakraščiu į Nemuną teka Pietvė, o per patį miestelį – Jotulė. Miestelis dar vadinamas Senaisiais Kriūkais, jis įsikūręs apatinėje Nemuno terasoje, o kalne esantis Joginiškių kaimas dar vadinamas Naujaisiais Kriūkais. Už 1 km į vakarus esančiame Paežerėlių kaime yra bažnyčia.
Ties Kriūkais nuo Kauno pusės palei Nemuną vedantis kelias pasuka aukštyn link Šakių, ir toliau Nemuno pakrante galima keliauti tik lauko keliuku. Už keleto kilometrų šis keliukas taip pat suka į kalną ties Nykos upeliu, kuris paprastai aprašomas kaip graži ir lankytina vieta. Netoliese atsiveria regykla.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1589 m. minimas J. Krukavičiaus dvaras, iš jo kilo ir gyvenvietės pavadinimas. Jotulės kairiajame krante 1593 m. pastatytas Bagdono Sapiegos Svetošino dvaras (XIX a. ir gyvenvietei prigijo Svetošino vardas). XVII a. vietovę valdė J. Kulvinskas, XIX a. – baronai Rionės (vok. Rönne). Nuo XIX a. vyko turgūs. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
Spaudos draudimo laikais pro Kriūkus iš Prūsijos buvo gabenama lietuviška spauda, valsčiuje veikė 24 knygnešiai. 1936 m. įsteigta „Lloydo“ bendrovės upių laivų statykla. Nuo XX a. pradžios veikė marijavitų religinė bendruomenė. 1920 m. pastatyta jų bažnyčia. Kriūkų marijavitų bažnyčia 1956 m. sovietinės valdžios uždaryta, 2005 privačių asmenų nugriauta.[2]
1991 m. balandžio 17 d. LR AT nutarimu suteiktas Kriūkų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| nuo 1867 m. | Svetošino valsčiaus centras |
| 1919–1950 m. | Paežerėlių valsčiaus centras |
| 1950–1995 m. | Kriūkų apylinkės centras |
| nuo 1995 m. | Kriūkų seniūnijos centras |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 |
|||||||
| 1827 m. | 1882 m. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[3] | 1970 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 129 | 296 | 630 | 345 | 529 | 433 | ||
| 1978 m.[4] | 1979 m.sur. | 1985 m.[5] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | - | ||
| 395 | 381 | 412 | 379 | 371 | - | ||
|
|||||||
Sovietinė valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. iš Kriūkų apylinkės ištrėmė 260 žmonių. Nacių okupacinės administracijos įsakymu 1941 m. nužudyta apie 80 miestelio žydų. Vyrai sušaudyti prie Šakių, moterys ir vaikai – prie Zapyškio.
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- XX a. 3-4 dešimtmetyje dirbo marijavitų dvasininkas A. Tulaba (1873–1944), nuo 1936 m. vyskupas, žurnalo „Marijavitas“ redaktorius[6], palaidotas Kriūkuose.
- Juozas Bastys (1934–1995), buv. kolūkio pirmininkas.
Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- FK Kriūkai (futbolas)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Albinas Vaičiūnas. Kriūkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 86 psl.
- ↑ Kriūkai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 219 psl.
- ↑ Kriūkai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 191 psl.
- ↑ Kazys Misius ir kt. Kriūkai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 404-405 psl.
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 313 psl.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Ten, kur teka Jotulė ir Nyka: Kriūkų krašto enciklopedija (sud. Jonas Vaičiūnas). – Vilnius: Kriventa, 2009. – 232 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-526-50-6
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kriūkai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 323 psl.
- Monografija „Kriūkai“
Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą] |
|||||||||||
 |
|
||||||||||
|
Žemoji Panemunė – 5 km | ||||||||||
| Joginiškiai – 1 km LUKŠIAI – 21 km ŠAKIAI – 30 km |
|||||||||||
Barzdai | Gelgaudiškis | Griškabūdis | Kiduliai | Kriūkai | Kudirkos Naumiestis | Lekėčiai | Lukšiai | Plokščiai | Sintautai | Slavikai | Sudargas | Šakiai | Žemoji Panemunė | Žvirgždaičiai
