Anfilada

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Anfilados (pažymėtos raudonomis linijomis) Kosteleco prie Orlicės rūmuose, Čekijoje

Anfilada (pranc. enfilade) – virtinė pereinamųjų patalpų (aikščių, kiemų), išdėstytų pagal vieną ašį.[1] Anfiladiškos patalpos būna sujungtos vienoje ašyje išdėstytomis durų angomis, pro kurias matoma patalpų perspektyva. Įrengiamos dažniausiai reprezentaciniuose pastatuose. Atsirado senovės Persijoje, Europoje paplito vėlyvojo renesanso rūmų architektūroje (Rafaelio kambariai, XVI a.), plačiau naudotos baroko ir klasicizmo architektūroje.[2]

Žymesni anfiladų pavyzdžiai – Versalio rūmuose Prancūzijoje (XVII a.), Sansusi Naujuosiuose rūmuose Vokietijoje (XVIII a.), Jekaterinos rūmuose Puškine, Rusijoje (XVIII a.).

Lietuvoje anfiladiškų patalpų yra Pacų rūmuose Vilniuje ir Kaune (XVII a.), Paežerių rūmuose (XVIII a.), Verkių dvaro vakarinėje oficinoje (XVIII a. pab.) ir kituose baroko bei klasicizmo rūmuose,[2] buvo XIX–XX a. pr. gyvenamuose namuose miestuose (sovietmečiu, rekonstravus į atskirus butus, užmūrytos).[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Anfilada, Tarptautinių žodžių žodynas. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, Vilnius 1985 m. Nuoroda tikrinta 2022-06-21.
  2. 2,0 2,1 Anfilada, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2021-06-30. Nuoroda tikrinta 2022-06-21.
  3. Marija Purvinienė. Anfilada, Tarybų Lietuvos enciklopedija, t. 1, p. 65. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, Vilnius, 1985 m.