Jeronimas Kaisevičius
| Jeronimas Kaisevičius | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1812 m. gruodžio 7 d. Gelgaudiškis, Rusijos imperija |
| Mirė | 1873 m. vasario 26 d. (60 metų) Roma, Italijos karalystė |
| Veikla | Kunigas, poetas, prozininkas, religinis mokytojas |
Jeronimas Kaisevičius (lenk. Hieronim Kajsiewicz) (1812 m. gruodžio 7 d. Gelgaudiškyje, Rusijos imperija – 1873 m. vasario 26 d. Romoje, Italijos karalystė) – kunigas, poetas, prozininkas, religinis mokytojas, Dievo tarnas.[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė 1812 m. gruodžio 7 d. Gelgaudiškyje, kilmingoje, bet neturtingoje šeimoje. Mokėsi Raseinių pijorų mokykloje, Seinų licėjuje, Varšuvos universitete studijavo teisę ir literatūrą. Universiteto nebaigė dėl prasidėjusio 1831 m. sukilimo, kuriame pats dalyvavo ir buvo sužeistas. Sukilimui pralaimėjus, pasitraukė į Prancūziją, gyveno Paryžiuje, įsijungė į tenykštės lietuvių draugijos veiklą. Gyvendamas emigracijoje iš pradžių buvo ateistas, bet dėl Adomo Mickevičiaus įtakos tapo ne tik geru kataliku, bet ir kunigu, pasižyminčiu savo iškalba.[2] Romoje 1841 m. baigė teologijos studijas, 1842 m. įšventintas į kunigus. Kunigaudamas Romoje 1866 m. įsteigė lenkų kolegiją, kurioje mokėsi ir lietuvių dvasininkų.
Išleido poezijos rinkinį „Sonetai“ (Sonety, 1833 m.), apysakų „Apvilta žmona“ (Uwiedzona małżenka, 1830 m.); „Dabar atleidi, Viešpatie: Apysaka iš XVI a. pabaigos škotų istorijos“ (Nunc dimittis, Domine: Powieśę z dziejów szkockich z konca XVI w., 1836 m.), atsiminimų, išleido pamokslų rinkinių. Dvasininko grožinė kūryba romantinio pobūdžio.[3]
Mirė nuo širdies smūgio 1873 m. vasario 26 d. Romoje.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- J. Guzdek, Wstęp, [do:] H. Kajsiewicz, Rady dla młodych księży, Kraków 1999.
- A. Kardaś, Droga charyzmatyczna Hieronima Kajsiewicza, Kraków 2006.