Azotas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Azotas (N)
N-TableImage.png
Periodinė grupė

Nemetalas

Atomo numeris 7
Išvaizda

bespalvės dujos
N,7.jpg

Atomo savybės
Atominė masė
(Molinė masė)

14,0067(2) а.m.v. (g/mol)

Atomo spindulys

92 pm

Jonizacijos energija
(pirmas elektronas)

1402,3 kJ/mol (eV)

Elektronų konfigūracija

1s² 2s² 2p³

Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys

75 pm

Jono spindulys

? pm

Elektroneigiamumas

3,04 (pagal Polingą)

Elektrodo potencialas

?

Oksidacijos laipsniai

+1, +2, +3, +4, +5

Termodinaminės savybės
Tankis

1,251 g/cm³

Šiluminė talpa

? J/(K·mol)

Šiluminis laidumas

0,02598 W/(m·K)

Lydymosi temperatūra

-209,8 °C, 63,15 K

Lydymosi šiluma

0,36 kJ/mol

Virimo temperatūra

-195,8 °C, 77,344 K

Garavimo šiluma

2,7928 kJ/mol

Molinis tūris

11,20 cm³/mol

Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė

?

Gardelės periodas

? Å

Azotas (N, lot. Nitrogenium) – cheminis elementas, elementų lentelės penktos A grupės nemetalas, inertiškos dujos. Pirmasis atradęs azotą 1772 m. paskelbė Danielis Rezerfordas, tačiau Džozefas Pristlis, Henris Kavendišas ir Karlas Vilhelmas Šelė šį elementą atrado beveik tuo pat metu.

Savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Azotas įeina į daugelio junginių sudėtį, tarp jų: amoniakas, azoto rūgštis, nitratai. Azotas taip pat yra svarbi organinių junginių dalis. Turi stabilius izotopus 14N ir 15N. Ne junginiuose yra N2 formos.

Azotas sudaro apie 78 % oro, kuriuo kvėpuojame. Standartinėje temperatūroje azotas yra bespalvės, bekvapės, beskonės dujos. Normaliame slėgyje azoto dujos organizmo cheminėse reakcijose nedalyvauja. Padidėjus slėgiui veikia svaiginančiai.

Kitos fizikinės savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Kritinė temperatūra 123,25 K
Kritinis slėgis 3,905 MPa
Kritinis tankis 0,304 g/cm³
Dielektrinė skvarba 1,000528×1025
Atstumas tarp atomų molekulėje 0,10976 nm

Panaudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiausiai naudojamas amoniako gamyboje, kuris vėliau naudojamas trąšų ir azoto rūgšties gamyboje. Azotas taip pat naudojamas gaminant kai kurias elektrotechnikos detales, pavyzdžiui, tranzistorius, diodus, integrines schemas bei nerūdijančio plieno gamyboje.

Azotas taip pat naudojamas automobilių padangoms užpildyti, nes azoto šiluminis plėtimasis sąlyginai mažas.

Skystas azotas (dažnai žymimas LN2) yra naudojamas kaip šaldymo skystis: į jį panardinami ir transportuojami maisto produktai, išsaugomos reprodukcinės ląstelės (spermatozoidai ir kiaušialąstės) bei stabiliomis sąlygomis saugomi biologiniai mėginiai.

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmas gryną azotą 1786 m. gavo A. Lavuazjė. Azotas buvo vadinamas „sugadintu oru“, nes jis lieka sudegus medžiagoms ir sureagavus oro deguoniui. Vėliau nustatyta, kad šio elemento yra įvairiuose junginiuose: amoniake, nitratuose ir kt.

Vikiteka