Beninas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kitos reikšmės – Beninas (reikšmės).
|
|||||
![]() |
|||||
| Valstybinė kalba | prancūzų | ||||
| Sostinė | Porto Novas | ||||
| Didžiausias miestas | Porto Novas | ||||
| Valstybės vadovai | Yayi Boni
Prezidentas
|
||||
| Plotas - Iš viso - % vandens |
112 620 km² (99) 1,8 % |
||||
| Gyventojų - 2006 liepa (progn.) - Tankis |
7 862 944 (92) 69,82 žm./km² (97) |
||||
| BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2006 (progn.) 8,93 mlrd. $ (142) 1 100 $ (173) |
||||
| Valiuta | CFA frankas (XOF) | ||||
| Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC +1 nėra |
||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
|
nuo Prancūzijos 1960 rugpjūčio 1 |
||||
| Valstybinis himnas | Benino himnas | ||||
| Interneto kodas | .bj | ||||
| Šalies tel. kodas | 229 | ||||
Benino Respublika (Beninas; anksčiau – Dahomėja) – valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Togu vakaruose, Nigerija rytuose, Burkina Fasu bei Nigeriu šiaurėje. Pietuose prieina prie Gvinėjos įlankos.
Turinys |
[taisyti] Etimologija
Skirtingai nei dažnai manoma, Benino valstybė neturi nieko bendro su garsiausia Benino civilizacijos valstybe - Benino karalyste, kuri nuo XV a. klestėjo Nigerijos teritorijoje. Istoriškai ši teritorija nuo XVI a. buvo vadinama Vergų krantu, o vėliau - Dahomėja. Tik 1945 m. valstybė pakeitė savo pavadinimą, kadangi Dahomėjos respublika turėjo labai neigiamą įvaizdį aplinkinėse Afrikos šalyse dėl vergovinės praeities.
Naujasis vardas buvo parinktas pagal Benino įlanką, kuri skalauja valstybės krantus. Įlanka savo ruožtu yra gavusi pavadinimą nuo istorinės Benino karalystės.
[taisyti] Istorija
Pagrindinis straipsnis: Benino istorija, dar žiūrėti: Benino civilizacija, Vergų krantas
Dabartinėje Benino teritorijoje nuo seno vystėsi Benino civilizacija. Pietinis Beninas ir Togas sudarė šios civilizacijos kultūrinį regioną, kuris nuo XVI a. vadintas Vergų krantu. Čia gyveno įvairios gbe grupės tautos, nuo XVII a. čia klestėjo Dahomėjos karalystė.
Europiečiai (portugalai ir olandai) pakrantėje pasirodė XV a. XVII a. europiečiai Benino pakrantę pavertė stambiausiu vergų prekybos tašku. Europiečiai palaikė gerus santykius su gilumoje esančia Dahomėjos karalyste, kuri sunyko apie XVIII-XIX a.
Nuo XIX a. pabaigos teritoriją ima kontroliuoti prancūzai (kolonija vadinama Dahomėja, kuri įėjo į Prancūzijos Vakarų Afrikos teritoriją).
1958 suteiktas autonominis statusas Prancūzijos sudėtyje (Dahomėjos Respublika), o visiška nepriklausomybė – 1960 m. rugpjūčio 1.
Vėlesni 10 nepriklausomybės metų buvo neramūs, vyko kovos etniniu pagrindu. Sourou Apithy, Hubert Maga ir Justin Ahomadegbé – trys to meto politiniai lyderiai, priklausantys skirtingoms grupėms, kurie 1970 sutarė sudaryti trišalę prezidentinę tarybą. 1972 tarybą nuvertė marksistas (vėliau propagavęs kapitalistinę sistemą) Mathieu Kérékou, valdęs iki 1991. 1975 Dahomėjos Respublika pervadinta į Benino Respubliką.
Mathieu Kérékou 1991 pralaimėjo rinkimus, bet vėl grįžo į valdžią 1996.
[taisyti] Politinė sistema
Pagrindinis straipsnis: Benino politinė sistema
Benino parlamentą (Assemblée Nationale) sudaro 83 nariai, renkami visuotiniuose rinkimuose kas 5 metus. Vyriausybės ir valstybės vadovas Prezidentas, renkamas kas 5 metus. Prezidentas skiria ministrus. Prezidentas gali būti renkamas ne daugiau 2 kadencijoms. Prezidento amžiaus limitas – 70 metų.
[taisyti] Administracinis suskirstymas
Pagrindinis straipsnis: Benino depertamentai
Beninas suskirstytas į 12 departamentų:
- Alibori
- Atakora
- Atlantique
- Borgou
- Collines
- Donga
- Kouffo
- Littoral
- Mono
- Oueme
- Plateau
- Zou
[taisyti] Geografija
Pagrindinis straipsnis: Benino geografija
Benino šiaurėje yra Nigerio upė, pietuose – Benino įlanka. Šalies centre yra Benino aukštuma. Dauguma gyventojų gyvena pakrantės rajonuose, ten yra didžiausi miestai – Porto Novas ir Kotonu (Cotonou). Šiaurėje – savanos ir apysausės lygumos.
Klimatas – karštas ir drėgnas. Drėgnieji sezonai: balandis-liepa ir rugsėjis-lapkritis.
[taisyti] Ekonomika
Pagrindinis straipsnis: Benino ekonomika
[taisyti] Demografija
Pagrindinis straipsnis: Benino gyventojai
Didžioji gyventojų dalis gyvena šalies pietuose. Beninas turi margą etninę sudėtį, susidedančią iš įvairių Afrikos tautų. Pasiskirstymas pagal religiją (2002 m. surašymas)[1]:
- krikščionys - 42,8 % (katalikai - 27,1 %, kiti - 15,7 %)
- musulmonai - 24,4 %
- praktikuojantys vudu religiją - 17,3 %
- kiti - 15,5 %
Pasak 2002 m. surašymo, vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas yra 34,7 % (vyrų - 47,9 % , moterų - 23,3 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo šalyje yra 59 metai (vyrų - 57,83 m., moterų - 60,23 m.).[1]
Gyventojų amžiaus struktūra [1] :
- 0-14 metų: 45,2 %
- 15-64 metų: 52,1 %
- virš 65 metų: 2,6 % (2009 m. apsk.)
AIDS paplitimas tarp suaugusiųjų: 1,2%. Mirčių nuo AIDS per metus: 3 300 (2007 m. apsk.)[1]
[taisyti] Kultūra
Pagrindinis straipsnis: Benino kultūra
[taisyti] Kita informacija
- Benino ryšiai
- Benino transportas
- Benino karinės pajėgos
- Benino tarptautiniai santykiai
- Benino šventės
[taisyti] Šaltiniai
[taisyti] Nuorodos
Alžyras | Angola | Beninas | Bisau Gvinėja | Botsvana | Burkina Fasas | Burundis | Centrinės Afrikos Respublika | Čadas | Dramblio Kaulo Krantas | Džibutis | Egiptas | Eritrėja | Etiopija | Gabonas | Gambija | Gana | Gvinėja | Kamerūnas | Kenija | Komorai | Kongo Demokratinė Respublika | Kongo Respublika | Lesotas | Liberija | Libija | Madagaskaras | Malavis | Malis | Marokas | Mauricijus | Mauritanija | Mozambikas | Namibija | Nigerija | Nigeris | Pietų Afrikos Respublika | Pusiaujo Gvinėja | Ruanda | San Tomė ir Prinsipė | Seišeliai | Senegalas | Siera Leonė | Somalis | Sudanas | Svazilandas | Tanzanija | Togas | Tunisas | Uganda | Zambija | Zimbabvė | Žaliasis Kyšulys
Priklausomos teritorijos Majotas | Reunjonas | Šv. Elenos sala | Vakarų Sachara
