Mauritanija
|
|||||
.svg) |
|||||
| Valstybinė kalba | arabų | ||||
| Sostinė | Nuakšotas | ||||
| Didžiausias miestas | Nuakšotas | ||||
| Valstybės vadovai | Maaouya Ould Sid'Ahmed Taya
Prezidentas
|
||||
| Plotas - Iš viso - % vandens |
1 030 700 km² (28) nėra duomenų |
||||
| Gyventojų - 2006 liepa (progn.) - Tankis |
3 177 388 (129) 3,08 žm./km² (185) |
||||
| BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2006 (progn.) 8,39 mlrd. $ (143) 2 600 $ (134) |
||||
| Valiuta | Ugija (MRO) | ||||
| Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC +0 nenaudojamas |
||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
|
nuo Prancūzijos 1960 m. lapkričio 28 d. |
||||
| Valstybinis himnas | Mauritanijos himnas | ||||
| Interneto kodas | .mr | ||||
| Šalies tel. kodas | +222 | ||||
Mauritanijos Islamo Respublika (Mauritanija) – valstybė šiaurės vakarų Afrikoje. Ribojasi su Vakarų Sachara šiaurėje ir vakaruose, Alžyru šiaurės rytuose, Maliu rytuose ir pietuose, Senegalu pietuose, Atlanto vandenynu vakaruose.
Turinys |
Istorija [taisyti]
Mauritanija garsi kaip valstybė, paskutinė oficialiai panaikinusi vergiją (1980 metais).
Politinė sistema [taisyti]
Administracinis suskirstymas [taisyti]
Geografija [taisyti]
Ekonomika [taisyti]
Mauritanijos ekonomika yra padalinta į dvi dalis: į žemės ūkį ir kalnakasybą, kuri atsirado 6-ajame dešimtmetyje. Apie pusę šalies gyventojų verčiasi žemės ūkiu arba galvijų auginimu ir yra nepriklausomi nuo kalnakasybos. Arti Senegalo upės ir oazėse auginamos datulės, soros, sorgai, ryžiai, kukurūzai. Auginami galvijai, avys, ožkos. Žvejybos pramonė įsikūrusi Atlanto vandenyne ir Senegalo upėje.
5-ajame dešimtmetyje šiaurinėje Mauritanijos dalyje buvo rasta aukštos kokybės geležies rūdos ir nuo 1963 m. ji yra eksportuojama, tai sudaro apie 40 % šalies eksporto pelno. Taip pat kasamas gipsas, auksas, druska. 2006 m. šalis pradėjo eksploatuoti naftos telkinius vandenyne.
Šalis daugiau importuoja nei eksportuoja. Pagrindiniai šalies eksporto produktai yra geležies rūda, žuvis ir jos produktai, auksas, galvijai. Importuojami įvairūs mechanizmai, naftos, maisto produktai, plataus vartojimo prekės. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Prancūzija, Ispanija, Belgija, Japonija.
Du trečdalius Mauritanijos užima Saharos dykuma. Vos vieną procentą šalies užima teritorija, kuria teka Senegalo upė ir jos pakrantėse gali būti auginamos žemės ūkio kultūros. Tačiau Mauritanijos žuvų ištekliai didžiausi pasaulyje. Čia žvejoja daugelio valstybių laivai. Pagauta žuvis parduodama per šalies žvejybos kompanijas, ir žvejyba sudaro daugiau kaip pusę Mauritanijos eksporto pajamų
Demografija [taisyti]
- 30% Arabų (Tai maurų, berberų, beidanų palikuonys)
- 30% Negridų (vietinių afrikos genčių žmonių, kaip kad fulbių ir kitų)
- 40% Maišytos rasės žmonių.
Kultūra [taisyti]
Kita informacija [taisyti]
- Mauritanijos ryšiai
- Mauritanijos transportas
- Mauritanijos karinės pajėgos
- Mauritanijos tarptautiniai santykiai
- Mauritanijos šventės
Nuorodos [taisyti]
Žemėlapiai:
- Mauritanijos fizinis žemėlapis
- Mauritanijos administracinis-politinis žemėlapis
- Mauritanijos pagrindinių kelių žemėlapis
- Mauritanijos žemėlapis per google.maps.co.uk
Laikas ir orai:
Alžyras | Angola | Beninas | Bisau Gvinėja | Botsvana | Burkina Fasas | Burundis | Centrinės Afrikos Respublika | Čadas | Dramblio Kaulo Krantas | Džibutis | Egiptas | Eritrėja | Etiopija | Gabonas | Gambija | Gana | Gvinėja | Kamerūnas | Kenija | Komorai | Kongo Demokratinė Respublika | Kongo Respublika | Lesotas | Liberija | Libija | Madagaskaras | Malavis | Malis | Marokas | Mauricijus | Mauritanija | Mozambikas | Namibija | Nigerija | Nigeris | Pietų Afrikos Respublika | Pietų Sudanas | Pusiaujo Gvinėja | Ruanda | San Tomė ir Prinsipė | Seišeliai | Senegalas | Siera Leonė | Somalis | Sudanas | Svazilandas | Tanzanija | Togas | Tunisas | Uganda | Zambija | Zimbabvė | Žaliasis Kyšulys
Priklausomos teritorijos Majotas | Reunjonas | Šv. Elenos sala | Vakarų Sachara
 |
Šis straipsnis apie Valstybę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
