Architektūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Klasikiniai kolonų kapiteliai

Architektūra (iš graikų: αρχη = vyriausiasis, vadovaujantis ir τεκτων = statybininkas, dailidė) – pastatų projektavimo menas ir mokslas. Pagrindiniai architektūros tikslai yra formuoti aplinkos erdvę, projektuoti statinius bei jų kompleksus. Plačiąja šio žodžio reikšme architektūros objektas yra žmogaus gyvenamosios aplinkos planavimas ir organizavimas, pradedant miestų planavimu, landšafto architektūra ir baigiant interjero dizainu.

Kaip akademinė disciplina architektūra paprastai skirstoma į dvi pagrindines šakas: urbanistiką ir tūrinę architektūrą. Architektūrinis projektavimas, skirtingai nuo laisvųjų menų, yra priklausomas nuo daugelio techninių, fizinių, teisinių, socialinių ir klimato faktorių, lemiančių galutinį projektą. Tačiau skirtingai nuo taikomųjų mokslų ar inžinerijos, iš architektūros tikimasi ne tik techninio sprendimo ir funkcionalumo, bet taip pat ir estetinių principų laikymosi. Architektūros kūrimo procesas apima priemones, naudojamas tradiciniuose menuose – skulptūroje ir tapyboje – erdvę, formą, tūrį, tekstūrą, spalvą, šviesą, šešėlį. Dėl šių aspektų pasireiškimo architektūrinis projektavimas tradiciškai laikomas kūrybiniu procesu, o architektūra bendruoju atveju priskiriama prie meno šakų.

Šiuolaikinės kompiuterinės grafikos galimybės praplėtė tradicinę architektūros sampratą. Terminai – virtuali realybė arba neuro aplinka kalba apie nematerialią (kompiuterinę, haliucinacinę etc.) aplinką, sukuriančią tikrovės įspūdį. Naujausių kompiuterinių žaidimų kūrėjai siekia sukurti virtualios realybės architektūrą, išlaisvintą nuo materialaus pasaulio techninių ir fizinių apribojimų. Tinklo žaidime Second Life (Švedijos užsienio reikalų ministerijos iniciatyva) virtualioje erdvėje atidarytos Švedijos ambasados pavyzdys rodo augančią virtualios architektūros svarbą daugelio žmonių kasdienybėje.

Esmė[taisyti | redaguoti kodą]

Yra keletas teorijų apie architektūros esmę: funkcionalizmo, erdvės teorija, meno istorijos filosofija.

Biblijos teorija remiasi prielaida, kad pastato forma neatsiejama nuo funkcijos. Estetikos patyrimas atitinka funkcijos patyrimui. Forma turi sekti funkciją (pvz., bažnyčia nepritaps gyvenamajame pastate ir pan.). Funkcija nėra vienintelė pastato savybė. Jis turi turėti formą. Funkcijos sąvoka – tai pastato dalių funkcija, pastato paskirtis. Statinio funkcija yra daugiau nei pastato dalių funkcija. Funkcijos idėja nepaaiškina pastato paskirties.

Erdvės teorija teigia, kad architektūra formuoja ir suorganizuoja erdvę. Jei architektūroje žmogų domina tik erdvė, tai kam reikalinga dekoracija. Erdvės teorija kalba apie jos ribas, kuria uždarą erdvę, prasmingą formą. Erdvė nepaaiškina medžiagiškumo. Visada yra skirtumas tarp kaltinių raštų ar lipdinių, lygi siena ar grubi ir pan.

Meno istorijos filosofijoje teigiama, kad statinys yra savo amžiaus išraiška. Jo negalima atkurti ar rekonstruoti.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Architektūra – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas architektūra