Žiniasklaida

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Žiniasklaida (terminas pasiūlytas JAV lietuvių [1]; dar vadinama „visuomenės informavimo priemonėmis“) – tai priemonės, skirtos pateikti informaciją plačiam žmonių ratui.

Tradiciškai žiniasklaidai priskiriama spauda, radijas, televizija ir internetas. Bendras jų bruožas yra tai, kad naudojantis techninėmis priemonėmis jos pasiekia plačiąją visuomenę.

Sąvoka atsirado apie 1920-uosius metus anglosaksų šalyse atsiradus radijui ir masiniams laikraščiams. Lietuviškas pavadinimas „žiniasklaida“ yra palyginti naujas (įvestas apie 1990-uosius), prieš tai šiai sąvokai apibūdinti naudotas „medijos“ terminas.

Žiniasklaidos aušroje komunikacija per žiniasklaidą buvo vienpusė, t. y. be grįžtamojo ryšio ir informacijos gavėjo. Kompiuterių ir interneto amžiuje ji tampa interaktyvia žiniasklaida.

Žiniasklaidos rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

  • Spauda (ir kita spausdinta žiniasklaida – skrajutės ir pan.)
  • elektroninė žiniasklaida:
  • Internetas (pvz., internetiniai naujienų portalai)

Elektroninė žiniasklaida vis labiau lenkia spaudą. Naudojant naujus perdavimo būdus (palydovinė ir kabelinė televizijos, kompiuteriniai tinklai), tradicinei žiniasklaidai sukuriama vis didesnė konkurencija.

Žiniasklaidos turinys[taisyti | redaguoti kodą]

Mūsų turimas realybės supratimas gali būti laikomas iš dalies žiniasklaidos perduotu ir mums pateiktu realybės vaizdu. Laikantis tokio požiūrio, įvykiai, kurių neperteikė žiniasklaida, viešumoje yra kaip ir neįvykę.

Žiniasklaidos reikšmė demokratinei visuomenei[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo pat jos atsiradimo žiniasklaida buvo laikoma svarbia valstybės valdžios kontrolės institucija (bent jau potencialia). Šią savo funkciją ji gali atlikti tik jei yra nepriklausoma. Šalia valstybės institucijų kontrolės žiniasklaida turi ir kitas svarbias funkcijas: objektyvios informacijos pateikimas, politinės komunikacijos tarp piliečių ir valstybės užtikrinimas, politinė piliečių socializacija.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Leksika. Enciklopedija „Lietuva“, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 223 psl.

Vikicitatos