Vilkyčiai
| Vilkyčiai | ||
|---|---|---|
  Vilkyčiai |
||
| 55°31′05″š. pl. 21°23′42″r. ilg. / 55.518°š. pl. 21.395°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Šilutės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Saugų seniūnija | |
| Gyventojų | 668 | |
 Vikiteka |
Vilkyčiai | |
| Istoriniai pavadinimai | vok. Wilkieten | |
Vilkyčiai – kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, 10 km į šiaurės vakarus nuo Saugų. Seniūnaitijos centras. Veikia Vilkyčių pagrindinė mokykla, medicinos punktas, bendrosios praktikos gydytojo kabinetas, Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos filialas su interneto prieiga, bendruomenės centras, automobilių sporto klubas, paštas (indeksas LT-99053), Romos katalikų Vilkyčių šv. Brunono bažnyčia, UAB „Aisytė“, UAB „Vilkyčių paukštynas“, kavinė, baras, trys parduotuvės. Rinkiminės apylinkės centras. Archeologijos paminklas – kapinynas (į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Archeologinių vietų sąrašą įrašytas 2005 m. balandžio 28 d.). Istorijos paminklas – senosios evangelikų liuteronų kapinės. Nuo 1990 m. Vilkyčių kaimo vakarinėje dalyje eksploatuojamas naftos telkinys (1,0 mln. tonų). Į pietus nuo miestelio veikia vėjo malūnų parkas. Gretimame kaime – Kebeliuose įrengta Vilkyčių autokroso trasa (nuo 1990 m.).
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šiaurės vakariniu pakraščiu teka Veiviržas (Minijos kairysis intakas). Vilkyčiai Ribojasi su Pangirių, Kebelių, Sakūtėlių, Lankupių (Šilutės raj.), Daugmantų bei Šilininkų (abu Klaipėdos raj.) kaimais. Pro gyvenvietę eina kelias 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda . Iš kaimo eina vieškeliai į Švėkšną ir Lankupius. Yra Vilkyčių geležinkelio stotis.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vilkyčių kapinyne (vadinamas Ruskalva), kurį 1892–1893 m. tyrinėjo Karaliaučiaus archeologas Adalbertas Becenbergeris, 1904 m. – E. Hollackas, nustatyta, kad jame rastos įkapės priklauso II–XIII a. II–VIII a. laidota nedeginti, įvairaus gilumo duobėse, IX–XIII a. – nedeginti ir deginti. Iš rastų įkapių išskirtini: III a. žalvarinė dėželinė antkaklė viela apvyniotais galais, kurie papuošti dviem poromis žiedų ir rozetine smeigtuko galvele, V a. storagalės apyrankės mažai pastorintais galais, V–VI a. lankinė segė ilga kojele, VI–VII a. apyrankės pastorintais galais, IX–XII a. stikliniai tamsiai mėlyni karoliai, XI–XII a. svarstyklių svareliai. Radiniai buvo atiduoti Karaliaučiaus „Prūsijos“ muziejui. Įkapės būdingos Lamatos teritorijai. 1865 m. Vilkyčiuose rastas II a. Romos monetų lobis (apie 90 monetų).
Rašytiniuose šaltiniuose Vilkyčių kaimas pirmą kartą paminėtas 1540. XIX a. Pro Vilkyčius nutiestas plentas Tilžė-Klaipėda (1853 m.) ir geležinkelis Tilžė-Klaipėda (1875 m.), įsteigta mokykla (1870 m.). XX a. veikė malūnas, plytinė. 1930–1939 m. Vilkyčiuose prie malūno veikė Klaipėdos krašto mokyklų draugijos išlaikoma privati lietuvių mokykla (1935–1936 m. mokytojavo rašytoja Marija Irena Siliūtė-Malakūnienė). Vilkyčiai priklausė parapijai.
Po II pasaulinio karo iš esmės Vilkyčiuose pasikeitė gyventojai, seniesiems pasitraukus į vakarus, jų namuose apsigyveno atvykėliai iš gretimų Žemaitijos kaimų ir kitų Lietuvos vietovių. 1945 m. įkurta pradinė mokykla, malūnas, geležinkelio stotis. Sovietmečiu Vilkyčiuose dar buvo ryšių skyrius, felčerių ir akušerių punktas, devynmetė mokykla (1949–1960 m. septynmetė, 1960–1986 m. aštuonmetė, nuo 1986 m. devynmetė), biblioteka (nuo 1957 m.), vaikų darželis, kultūros namai. Sovietmečiu buvo „Veiviržos“ paukštininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.[2]
1991 m. įsteigtas automobilių sporto klubas „Vilkyčiai“ (vadovas K. Gudžiūnas), 1990 m. Kebelių kaime įrengta „Vilkyčių“ autokroso trasa (1998–1999 m. rekonstruota). 2001–2002 m. Vilkyčiuose (1 km į pietryčius nuo gyvenvietės) buvo atlikti vėjo greičio matavimai, vietovė tinkama vėjo jėgainėms įrengti. 2003 m. gegužės 10 d. Telšių vyskupas Jonas Boruta Vilkyčiuose pašventino koplyčią (įsteigta 1997 m.), įrengtą buvusiuose kultūros namuose, paskirdamas jos globėju šv. Brunoną.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| XX a. tarpukaris | Priekulės valsčius |
| 1945 m. | Vilkyčių valsčiaus centras |
| 1950–1963 m. | Vilkyčių apylinkės centras |
| 1963–1995 m. | Saugų apylinkė |
| nuo 1995 m. | Saugų seniūnija |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||||
| 1871 m.[3] | 1885 m.[4] | 1905 m.[5] | 1910 m.[6] | 1925 m. | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | 1979 m.sur.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 363 | 331 | 386 | 416 | 407 | 426 | 470 | 510 | ||
| 1987 m.[10] | 1989 m.sur.[11] | 1997 m. | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[13] | 2021 m.sur.[14] | - | - | ||
| 727 | 784 | 899 | 901 | 754 | 668 | - | - | ||
| |||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Vilkyčiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
- ↑ Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1885 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1888 // psl. 2–18.
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
- ↑ Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Vilkyčiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 758 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Vilkyčiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 524
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
KLAIPĖDA – 28 km
PRIEKULĖ – 7 km |
| |||||||||
| LANKUPIAI – 3 km |
|
||||||||||
| SAUGOS – 8 km
ŠILUTĖ – 23 km |
|||||||||||
