Čadas
|
|||||
 |
|||||
| Valstybinė kalba | prancūzų, arabų | ||||
| Sostinė | Ndžamena | ||||
| Didžiausias miestas | Ndžamena | ||||
| Valstybės vadovai | Idrisas Debis | ||||
| Plotas - Iš viso - % vandens |
1 284 000 km² (21) 1,9 % |
||||
| Gyventojų - 2006 m. liepa (progn.) - Tankis |
10 146 000 (75) 7,9 žm./km² (212) |
||||
| BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2006 m. (progn.) 15,26 mlrd. $ (125) 1 500 $ (162) |
||||
| Valiuta | CFA frankas (XAF) | ||||
| Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC +1 neįvedamas |
||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
|
nuo Prancūzijos 1960 m. rugpjūčio 11 d. |
||||
| Valstybinis himnas | Čado himnas | ||||
| Interneto kodas | .td | ||||
| Šalies tel. kodas | 235 | ||||
Čado Respublika (Čadas) – valstybė Centrinėje Afrikoje. Ribojasi su Libija šiaurėje, Sudanu rytuose, Centrinės Afrikos Respublika pietuose, Kamerūnu ir Nigerija pietvakariuose ir Nigeriu vakaruose.
Turinys |
Istorija [taisyti]
Apie senąją Čado istoriją: Kanem-Bornu, Bagirmi, Vadajus
Čado pietinė dalis priklauso Sahelio civilizacijai. Čia susiformavo tokie istoriniai regionai, kaip Kanem-Bornu, Bagirmi ir Vadajus, kur klestėjo daugybė vietinių Afrikinių valstybių.
1960 m. Čadui suteikta nepriklausomybė nuo Prancūzijos, tačiau nuo to laiko Čade nesibaigia pilietiniai karai, karai su gretimomis šalimis ir kariniai perversmai.
Politinė sistema [taisyti]
Administracinis suskirstymas [taisyti]
Geografija [taisyti]
Ekonomika [taisyti]
Čadas neturi išėjimo į jūrą. Prastas susisiekimas, nepakankami gamtos ištekliai ir besitęsianti politinė suirutė trukdė ekonomikos vystymuisi. Ekonomika remiasi daugiausia sėslia agrokultūra ir klajokliška gyvulininkyste. Derlingiausia žemė yra šalies pietuose, kur daug kritulių. Medvilnė ir riešutai yra pagrindiniai pelno šaltiniai, mažesni eksporto šaltiniai yra sorai, ryžiai, manijokai ir batatai. Auginami galvijai, avys, ožkos, kupranugariai. Vyksta žvejyba Čado ežere. Per sausrų sezoną Čadas gauna paramą, kad palaikytų reikiamą kiekį maisto.
Soda ir uranas yra pagrindinės šalies iškasenos, nafta gaunama Dobos įlankoje, kuri yra sujungta su Kamerūno naftotiekiu Kribi mieste. Pramonė gamina maisto produktus, tekstilės ir plataus vartojimo produktus.
Importuojamos didelės mašinos, transporto įranga, pramonės prekės, nafta, maisto produktai.
Pagrindiniai mainų partneriai yra Europos Sąjungos šalys, Kamerūnas, JAV, Kinija.
Demografija [taisyti]
Gyventojai šalies teritorijoje pasiskirstę labai netolygiai: šiauriniame regione, kuris yra Sacharos dykumos dalis, gyventojų tankumas yra tik 7,74 žm/km². Didžiausias tankumas yra piečiausiame šalies penktadalyje, kur gyvena maždaug pusė visų Čado gyventojų. Pietų Čado gyventojai daugiausiai yra sėslus, šiaurinės dalies gyventojai – klajokliai, o Sahelyje yra ir sėslių žmonių, ir klajoklių.
Oficialios verslo kalbos yra prancūzų ir arabų, bet šalyje yra kalbama dar 100 kalbų bei dialektų. Dėl svarbaus keliaujančių ir sėslių arabų prekiautojų vaidmens, čadietiška arabų kalba tapo lingua franca.
Šalyje yra paplitusi poligamija. Tokioje sąjungoje gyvena net 39 % Čado moterų. 45 % šalies moterų yra atliekama genitalijų apipjaustymo procedūra. Nors smurtas prieš moteris yra uždraustas įstatymų, realiai tai yra dažnas reiškinys. Moterys taip pat negauna vienodų švietimo ir mokymosi galimybių.
Pasiskirstymas pagal religijas (1993 m. surašymo duomenys):[1]
- musulmonai – 53,1 % (daugiausiai sufistai)
- katalikai – 20,1 %
- protestantai – 14,2 %
- animistai – 7,3 %
- kiti – 0,5 %
- ateistai – 3,1 %
- nėra duomenų – 1,7 %
Tiesa, religijos šalyje yra kiek susimaišiusios. Musulmonai yra susikoncentravę šalies šiaurėje ir rytuose, o animistai – pietuose.
Pasak 2000 m. apskaičiavimų, vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas yra 25,7 % (vyrų – 40,8 %, moterų – 12,8 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo šalyje yra metų 47,7 metų.[1] Gyventojų amžiaus struktūra:
- 0-14 metų: 46,7 %
- 15-64 metų: 50,4 %
- 65 metų ir vyresni: 2,9 % (2009 m. apsk.)[1]
Migracijos indeksas (per metus imigravusių į šalį ir emigravusių iš šalies žmonių skirtumas): -4,08 migrantų/1000 gyv. (2009 m. apsk.)
Anot 2007 m. apskaičiavimų, XXX užima 18 vietą pasaulyje pagal AIDS/ŽIV paplitimą tarp suaugusiųjų, kuris šalyje yra 3,5 %. Per metus nuo šios ligos valstybėje miršta maždaug 14 000 žmonių.[1]
Kultūra [taisyti]
Kita informacija [taisyti]
Nuorodos [taisyti]
Alžyras | Angola | Beninas | Bisau Gvinėja | Botsvana | Burkina Fasas | Burundis | Centrinės Afrikos Respublika | Čadas | Dramblio Kaulo Krantas | Džibutis | Egiptas | Eritrėja | Etiopija | Gabonas | Gambija | Gana | Gvinėja | Kamerūnas | Kenija | Komorai | Kongo Demokratinė Respublika | Kongo Respublika | Lesotas | Liberija | Libija | Madagaskaras | Malavis | Malis | Marokas | Mauricijus | Mauritanija | Mozambikas | Namibija | Nigerija | Nigeris | Pietų Afrikos Respublika | Pietų Sudanas | Pusiaujo Gvinėja | Ruanda | San Tomė ir Prinsipė | Seišeliai | Senegalas | Siera Leonė | Somalis | Sudanas | Svazilandas | Tanzanija | Togas | Tunisas | Uganda | Zambija | Zimbabvė | Žaliasis Kyšulys
Priklausomos teritorijos Majotas | Reunjonas | Šv. Elenos sala | Vakarų Sachara
