Dubajus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Ambox scales.svg  Šio straipsnio neutralumas yra ginčytinas.
Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).
Dubajus
arab. إمارة دبيّ
   Flag of Dubai.svg   
Dubai night skyline.jpg
Dubajus naktį

Dubajus
25°2′0″N 55°3′0″E / 25.03333°N 55.05°E / 25.03333; 55.05 (Dubajus)Koordinatės: 25°2′0″N 55°3′0″E / 25.03333°N 55.05°E / 25.03333; 55.05 (Dubajus)
Laiko juosta: (UTC+4)
Valstybė: Jungtinių Arabų Emyratų vėliava Jungtiniai Arabų Emyratai
Emyras: Mohammed bin Rashid Al Maktoum
Gyventojų (2011): 4 001 200
Plotas: 3 577,30 km²
Tankumas (2011): 1 118 žm./km²
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: DubajusVikiteka

Dubajus (angl. Dubai arba Dibai, arab. إمارة دبيّ) – milijoninis miestas Jungtinių Arabų Emyratų šiaurės rytinėje dalyje ir didžiausias šalies miestas. Sudaro vieną iš kelių šalies emyratų. 2,26 mln. gyventojų (2010). Šalia yra Persų įlanka (Dubajaus užutėkis), o miestas išsidėstęs vakarinėje užutėkio dalyje. Rytinė miesto dalis vadinama Deira (Dayrah). Dubajus tapo prekiautojų miestu, aukso miestu, pirkėjų rojum, Persijos įlankos perlu, Artimųjų Rytų prekybos sostine. Jis yra svarbus uostas ir verslo centras. Jame išgaunama nafta, paplitę tradiciniai amatai (žvejyba, kupranugarių veisimas, perlų rinkimas).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas 1954–1971 m. buvo anglų kolonijos administracinis centras. 1971 metais septyni nepriklausomi emyratai Abu Dabis, Dubajus, Šardža, Adžmanas, Ras Al Khaimah, Um El Kaivainas ir Fudžeira susijungė, kad suformuotų Jungtinius Arabų Emyratus.

Dubajaus bruožai[taisyti | redaguoti kodą]

Dubajaus ekonomikos pasiekimų rezultatas – susikūręs miestas, neturintis sau lygių visame pasaulyje, bei vis dar sparčiai augantis ir besivystantis, su kiekviena diena tampantis spalvingiausiu ir turtingiausiu pasaulio centru. Dubajus garsėja savo politiniu ir socialiniu stabilumu, aukštu gyvenimo lygiu, kuris pilnai suteikiamas ir kitų šalių piliečiams.

Dubajus taip pat yra viena ramiausių pasaulio vietų – ypatingas saugumas, ištisus metus šviečianti saulė, aukštas gyvenimo kokybės lygis ir svarbiausia – nėra jokių mokesčių. Dubajaus vyriausybė pastaruoju metu palengvino vizų išdavimo tvarką, nuolat modernizuoja šalies infrastruktūrą, plečia vidinį kelių ir komunikacijų tinklą, realizuoja naujus statybų projektus, vertus pasaulinių stebuklų vardo. Nuo 2006 m. kovo mėn. patvirtintas naujasis JAE nekilnojamo turto įstatymas, suteikiantis teisė besąlygiškos nuosavybės teisės rajonuose nekilnojamąjį turtą įsigyti bet kurios šalies piliečiams.

Geriausi prekybos centrai, grasiausios sporto ir pramogų vietos, viešbučiai, naktiniai klubai, restoranai, pasaulinio garso statybų projektai – viskas vystoma Dubajuje, bei visa tai daro šį miestą neabejotinu pasaulio centru.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Kaip ir JAE, Dubajus yra subtropinėje klimato juostoje. Šiame Persijos įlankos krante žiemą vidutinė oro temperatūra yra 26 laipsniai šilumos, o vasarą oro temperatūra siekia iki 40 laipsnių karščio ir daugiau. Sausringas kraštas, kur lietūs labai reti. Vidutiniškai per metus iškrinta 13 mm kritulių, kas prilygsta 3–4 lietingoms Europos dienoms.

Nuvola apps kweather.svg Dubajaus klimatas Weather-rain-thunderstorm.svg
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru
Vidutinė aukščiausia °C 24,0 25,4 28,2 32,9 37,6 39,5 40,8 41,3 38,9 35,4 30,5 26,2
Vidutinė žemiausia °C 14,3 15,4 17,6 20,8 24,6 27,2 29,9 30,2 27,5 23,9 19,9 16,3
Krituliai mm 15,6 25,0 21,0 7,0 0,4 0,0 0,8 0,0 0,0 1,2 2,7 14,9
Duomenys: Dubai Meteorological Office[1] 2008

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Metai Gyventojų skaičius
18221 1,200[2]
19001 10,000[3]
19301 20,000[4]
19401 38,000[2]
19541 20,000[2]
19601 40,000[5]
1968 58,971[6]
1975 183,000[7]
1985 370,800[8]
1995 674,000[8]
2005 1,204,000
1 Dubajaus miestas pirmąkart surašė gyventojus 1968 m. Visi lentelėje pateikti duomenys iki 1968 m. yra apytiksliai, surinkti iš įvairių šaltinių.

Dubajaus Statistikos Centro duomenimis, emyrate 2009 m. gyveno 1 771 000 gyventojų, iš kurių 1 370 000 vyrų ir 401 000 moterų.[9] Regionas užima 1287,4 km². Gyventojų tankumas emyrate 408.18/km² – daugiau nei aštuonis kartus didesnis nei šalies vidurkis. CityMayors.com skaičiavimais, Dubajus taip pat yra antras brangiausias miestas regione ir 20-as visame pasaulyje.[10]

2005 m. 17 % visų gyventojų buvo JAE piliečiai. Maždaug 85% imigrantų (ir 71 % visų emyrato gyventojų) buvo azijiečiai, daugiausiai indai (51 %), pakistaniečiai (16 %), bangladešiečiai (9 %) ir filipiniečiai (3 %) ir didelė somaliečių mažuma (apie 30 000).[11][12] Tuo tarpu ketvirtadalis gyventojų nurodė esantys kilę iš Irano.[13] Be to, 16% gyventojų (arba 288 000 gyventojų) dirbančių kolektyvinį darbą, etninė priklausomybė ar tautybė nustatyta nebuvo, nors numanoma, kad tai daugiausiai azijiečiai.[14] Vidutinis amžius emytrate – 27 metai. Gimstamumas 2005 m. buvo maždaug 13,6 %, mirtingumas – apie 1 %.[15] Be oficialiosios arabų emyrate dar vartojama urdu, hindi, bengalų, puštūnų, malajalių, tamilų, telugų, tagalų ir kinų, taip pat daug kitų kalbų.[16]

Septintas JAE laikinosios konstitucijos straipsnis skelbia islamą oficialiąja valstybės religija. Vyriausybė subsidijuoja 95% mečečių ir įdarbina visus imamus; maždaug 5% mečečių yra išimtinai privačios, kelios didesnės mečetės turi privačius fondus.[17]

Dubajuje taip pat yra krikščionių, induistų, sikų, bahajų, budistų ir kitų religinių bendruomenių.[18] Nemusulmoniškoms grupėms leidžiama įsigyti savo šventvietes, kur gali laisvai atlikti apeigas, prieš tai gavus sutikimą dėl žemės. Neturinčios savo pastatų bendruomenės vieta turi dalintis su kitomis religinėmis organizacijomis ar atlikti apeigas privačiuose namuose.[19] Nemusulmoniškoms religinėms grupėms leidžiama atvirai išpažinti savo tikėjimą, tačiau atversti į kitą tikėjimą ar platinti religinę literatūrą griežtai draudžiama – už tokius veiksmus gresia bauda, baudžiamoji atsakomybė, įkalinimas ar išsiuntimas iš šalies.[17]

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Dubajuje veikia 5 futbolo klubai, žaidžiantys JAE profesionalų lygoje:

Dubajuje kasmet vyksta Dubajaus teniso čempionatai, taip pat Dubajaus golfo turnyrai. Dubajuje įsikūręs Dubajaus autodromas, kuriame per metus įvyskta daug lenktynių.

Švietimas[taisyti | redaguoti kodą]

Dubajuje veikia daug universitetų ir kolegijų, iš jų dauguma privatūs. 2 valstybiniai universitetai - tai Aukštesnieji Technologijų koledžai bei Zajedo universitetas.

2009 m. Dubajuje veikė 79 valstybinės ir 145 privačios mokyklos.

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestai partneriai[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "Klimatas." Dubai Meteorological Office.
  2. 2,0 2,1 2,2 Karin, Luiza (September, 1999). "Modernity and tradition in Dubai architecture by Luiza Karim." alshindagah.com. Nuoroda tikrinta 19 April 2010.
  3. Hadjari, Karim. "3D Modelling and Visualisation OF Al Baskita in Dubai IN Dubai, United Arab Emerites." Nuoroda tikrinta 19 April 2010.
  4. "Tourism in Dubai." Nuoroda tikrinta 19 April 2010.
  5. Lahmeyer, Jan (2001). "The United Arab Emigrates – Historical demographical data of the urban centers." .populstat. Nuoroda tikrinta 19 April 2010.
  6. Heard-Bey, Frauke. "The Tribal Society of the UAE and its Traditional Economy." uaeinteract.com. Nuoroda tikrinta 19 April 2010.
  7. "Census 2005 U.A.E.." tedad.ae. Nuoroda tikrinta 19 April 2010.
  8. 8,0 8,1 Younes, Bassem. "Roundabouts vs. Intersections: The Tale of Three UAE Cities." ite.org. Nuoroda tikrinta 19 April 2010.
  9. "Dubai in Figures 2009. Government of Dubai. Statistical Center." Dsc.gov.ae. Nuoroda tikrinta 31 October 2010.
  10. "Cost of living – The world's most expensive cities." City Mayors.
  11. "Dubai Metropolitan Statistical Area." Nuoroda tikrinta 7 April 2009.
  12. „Country and Metropolitan Stats in Brief. MPI Data Hub
  13. Young Iranians Follow Dreams to Dubai" The New York Times, by Hassan M. Fattah. Published: 4 December 2005
  14. "HSBC Reveals "The Future of Retirement: What the World Wants" Survey Results." HSBC: 26 April 2006. Nuoroda tikrinta 19 April 2010.
  15. "Population in Dubai." dubaivisitguide. Nuoroda tikrinta 15 February 2011.
  16. Languages spoken in Dubai Retrieved 13 August 2011.
  17. 17,0 17,1 Country Profile: United Arab Emirates (UAE). United States Library of Congress
  18. Religion in Dubai. Dubaidreams
  19. "International Religious Freedom Report 2007 – United Arab Emirates." State.gov. Nuoroda tikrinta 31 July 2009.
  20. "Twinning agreement brings a taste of Spain to Dubai UAE – The Official Web Site – News." Uaeinteract.com. Nuoroda tikrinta 14 July 2009.
  21. "Dubai, Detroit ink sister-city accord UAE – The Official Web Site – News." Uaeinteract.com. Nuoroda tikrinta 14 July 2009.
  22. "Dubai, Granada discuss cooperation UAE – The Official Web Site – News." Uaeinteract.com. Nuoroda tikrinta 14 July 2009.
  23. "Los Angeles cultural body takes Dubai as sister city UAE – The Official Web Site – News." Uaeinteract.com. Nuoroda tikrinta 14 July 2009.
  24. Dubai sister/twin cities list
  25. "Dubai partners with the U.S. city of Phoenix UAE – The Official Web Site – News." Uaeinteract.com. Nuoroda tikrinta 14 July 2009.
  26. "Dynamic Busan – City Government – Sister Cities – Dubai." English.busan.go.kr. Nuoroda tikrinta 14 July 2009.

Nuorodos apie Dubajų (anglų kalba)[taisyti | redaguoti kodą]