Dirbtinis intelektas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Apie filmą skaitykite – Dirbtinis intelektas (filmas).

Dirbtinis intelektas (DI) – bet koks dirbtinai sukurtas intelektas.

Dirbtinis intelektas skiriasi nuo įprastų kompiuterinių algoritmų tuo, kad gali apsimokyti, tai atlikdamas tą patį veiksmą gali elgtis kitaip priklausomai nuo prieš tai atliktų veiksmų.

Dirbtinio intelekto tyrimai remiasi psichologijos ir neurologijos, matematikos ir logikos, komunikacijos teorijos, filosofijos ir lingvistikos mokslų duomenimis. Dirbtinio intelekto tyrimuose dažnai pagal gyvų organizmų nervų sistemą kuriami supaprastinti teoriniai modeliai. Jie vadinami neuroniniais tinklais, kurie vėliau panaudojami sprendžiant įvairių sričių problemoms spręsti – balso ar vaizdo atpažinimui, ligų diagnozei ir panašioms problemoms, kurios tiksliais algoritmais sunkiai sprendžiamos dėl ribotų techninių galimybių.

Uždaviniai[taisyti | redaguoti kodą]

Neuroniniai tinklai padeda sprendžiant dviejų rūšių – klasifikacijos ir prognozavimo – uždavinius.

Klasifikaciniai uždaviniai skirti suskirstyti objektus į grupes. Pavyzdžiui, žmones pagal ūgį, svorį, plaukų ir akių spalvą suskirstyti į vyrus ir moteris. Klasifikacijos gali būti ir sudėtingesnės, tarkim pagal akių, lūpų, nosies linijas suskirstyti žmones pagal tautas.

Paprastai naudojami keli klasifikatoriai, kurių pagalba gaunamas norimas rezultatas.

Prognozavimo uždaviniai tokie, kuomet pagal turimus duomenis yra spėjama, kokie bus tolimesni. Tai naudojama oro prognozėse, ligos diagnostikose. Kartais naudojama taisant klaidas.

Praktinis pritaikymas[taisyti | redaguoti kodą]

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Edit Kibernetika, sritys ir mokslininkai
K1 Kompleksų teorija, Antrosios tvarkos kibernetika, Radikalusis konstruktivizmas, Variantiškumas (kibernetika)
K2 Automatizavimas, Sprendimų priėmimo teorija, Lošimų teorija, Informacijos teorija, Informetrija, Konekcionizmas, Simbolizmas, Tinklų teorija, Sinergetika, Sistemų teorija, Sistemų mokslas, dirbtinis intelektas
K3 Antropokibernetika, Švietimo kibernetika, Biokibernetika, Medicininė kibernetika,

Biomedicininė kibernetika, Neuroinformatika, Psichokibernetika, Sociokibernetika, Sistemų biologija, Techninė kibernetika

Kibernetikai William Ross Ashby, Stafford Beer, Claude Bernard, Valentin Braitenberg, Ludwig von Bertalanffy, Walter Cannon, Joseph J. DiStefano III, Heinz von Foerster, Jay Forrester, Charles François, Ernst von Glasersfeld, Gerhard Grössing, Stephen Grossberg, Hermann Haken, Erich von Holst, Stuart Kauffman, Hiroaki Kitano, Aldo Masturzo, Niklas Luhmann, Warren McCulloch, Humberto Maturana, Horst Mittelstaedt, Talcott Parsons, Walter Pitts, Alfred Radcliffe-Brown, Stefan Rieger, Arturo Rosenblueth, Claude Elwood Shannon, Harold C. Sox, Karl Steinbuch, Robert Trappl, Felix Tretter, Valentin Turchin, Francisco Varela, Frederic Vester, Paul Watzlawick, Norbert Wiener


Vikiteka