Krekingas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Krekingas – procesas, kurio metu sudėtingos organinės molekulės (paprastai ilgos grandinės angliavandeniliai, dažniausiai alkanai) yra suskaldomi į trumpesnės grandinės ir paprastesnes molekules (pvz., mažesnės molekulinės masės angliavandeniliai) nutraukiant viengubus C-C ryšius. Krekingo produktus lemia temperatūra, kurioje vyksta reakcija, ir katalizatoriai. Krekingas, dažnai dar vadinamas pirolize, yra ilgos grandinės alkano skilimas į trumpesnės grandinės ir praktiškai naudingesnius alkanus ir alkenus.

Metodai[taisyti | redaguoti kodą]

Yra du labiausiai paplitę krekingo metodai: terminis ir katalizinis krekingas.

Terminis krekingas – toks krekingo metodas, kai aukštoje temperatūroje ir dideliame slėgyje suteikiama pakankamai energijos skilti C-C ryšiui. Temperatūra paprastai siekia net 500–700 °C. C-C ryšiui (tarp dviejų anglies atomų) skylant jo du elektronai atitenka po vieną dviem skirtingiems radikalams.

Katalizinis krekingas – toks krekingas, kuris vyksta žemesnėje temperatūroje (400–500 °C) ir nelabai dideliame slėgyje. Katalizatoriai padeda suirti C-H ryšiams. C-H ryšio abu elektronai atitenka vandenilio atomui, kuris virsta hidrido jonu, o likusi anglis įgyja teigiamą krūvį. Toks karbokatijonas gali suskilti į mažesnės molekulinės masės alkenus ir alkanus arba dėl didelio reaktingumo sureaguoti su kitomis alkanų molekulėmis ir taip sudaryti šakotos grandinės alkanus, kurių oktaninis skaičius yra didesnis, nei tiesios grandinės alkanų, ir tai pagerina benzino kokybę. Katalizinis krekingas yra pranašesnis už terminį krekingą, nes jo metu ne tik sutrumpėja alkanų molekulės, bet ir sudaromi šakotieji alkanai, kurie naudingesni kuro pramonėje.