Deguonis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Deguonis (O)

O-TableImage.png
Periodinė grupė

nemetalas

Atomo numeris 8
Išvaizda

Bespalvės dujos
O,8.jpg

Atomo savybės
Atominė masė
(Molinė masė)

15,9994 а.m.v. (g/mol)

Atomo spindulys

60 pm

Jonizacijos energija
(pirmas elektronas)

1313,95() kJ/mol (eV)

Elektronų konfigūracija

[He]2s²2p4

Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys

73 pm

Jono spindulys

N/A pm

Elektroneigiamumas

3,44 (pagal Polingą)

Elektrodo potencialas

0

Oksidacijos laipsniai

−2,−1 (neutral)

Termodinaminės savybės
Tankis

0,001429 g/cm³

Šiluminė talpa

920 J/(K·mol)

Šiluminis laidumas

0,02674 W/(m·K)

Lydymosi temperatūra

50,35 K

Lydymosi šiluma

0,22259 kJ/mol

Virimo temperatūra

90,18 K

Garavimo šiluma

3,4099 kJ/mol

Molinis tūris

17,36 cm³/mol

Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė

kubinė

Gardelės periodas

N/A Å

Deguonis – cheminis elementas, dažnas ne tik Žemėje, bet visoje Visatoje. Skystas ir kietas deguonis (O2) yra šviesiai žydros spalvos, skystas ar kietas ozonas (O3) yra sodresnės mėlynos spalvos. Ozonas vyrauja viršutiniuose atmosferos sluoksniuose ir saugo žemę nuo pernelyg didelės radiacijos. Ozonas susidaro iš deguonies (O2), veikiamas saulės spindulių ar elektros iškrovos. Jis oksiduoja beveik visus metalus ir daugumą kitų elementų.

Retos deguonies formos O4,O8 yra sodriai raudonos spalvos. O8 gaunama kambario temperatūroje presuojant paprastą deguonį (O2) su G10 jėgos presu.

Gamtoje yra randami trys deguonies izotopai: 16O (99,759 %), 17O (0,037 %) ir 18O (0,204 %).[1]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Deguonį 1769 m. išskyrė ir aprašė švedų mokslininkas K. Šelė ir nepriklausomai nuo jo 1774 m. anglų mokslininkas Dž. Pristlis. Prancūzų mokslininkas A. Lavuazjė nustatė, kad degimas – tai medžiagų jungimosi su deguonimi reakcija. Buvo manoma, kad deguonis yra būtina visų rūgščių sudedamoji dalis, todėl šis elementas buvo pavadintas oxygenium (lot.) – „sudarančiu rūgštį“.

Panaudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

  • Medicinoje
  •  Sprogstamųjų medžiagų gamyboje
  •  Metalų suvirinime ir pjaustyme
  •  Metalurgijoje
  •  Aviacijoje
  •  Medžiagų deginimui

Biologinė reikšmė[taisyti | redaguoti kodą]

O2 – vienas iš augalų atliekamos fotosintezės produktų, kuris yra būtinas aerobinių organizmų gyvybinei veiklai. Iš O2 susidaro gyvybę nuo kenksmingų saulės UV spindulių saugantis O3 sluoksnis.

Fotosintezė ir kvėpavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Fotosintezė suskaido vandenį kad būtų atpalaiduotas O2 ir fiksuoja CO2 į cukrų per reakcijas, kurios vadinamos Kalvino ciklu

Gamtoje laisvasis deguonis susidaro fotolizės reakcijos metu dėl fotosinztezės.

Kiekis kūne[taisyti | redaguoti kodą]

Laisvojo deguonies dalinis slėgis stuburinių organizmų kūnuose yra didžiausias kvėpavimo sistemoje ir mažėja einant per arterinę sistemą, periferinius audinius ir venines sistemas. Dalinis slėgis yra toks slėgis, kurį deguonis galėtų turėti jeigu užimtų tūrį.

Vardo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvišką atitikmenį terminui oxygenium sugalvojo Jonas Jablonskis, motyvuodamas tuo, kad esminė šio elemento savybė yra dalyvavimas degimo reakcijoje. Kiti tuo metu siūlyti terminai akcentavo tai, kad deguonis įeina į rūgščių sudėtį, todėl buvo siūlomi variantai rūgštygamis, rūgštadaris (su rūgštimi siejamas pavadinimas daugelyje Europos kalbų: vok. Sauerstoff <- sauer; gr. oxygeno <- oxys; rus. kislorod <- kislyj ir kt.).

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Zita Dzedulionienė. Chemija: vadovėlis VIII–X klasei: suaugusiųjų ir savarankiškam mokymuisi. Kaunas: Šviesa, 2009, 98 p. ISBN 978-5-430-05433-5.
Commons-logo.svg Vikiteka: Deguonis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka