Programinė įranga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Programinė įranga (angl. software, pranc. logiciel) – informacijos apdorojimo sistemos programų, procedūrų, taisyklių visuma arba tos visumos dalis kartu su atitinkama dokumentacija.[1] Programinė įranga yra intelektualus produktas ir tai nepriklauso nuo to, į kokią duomenų laikmeną ji yra įrašyta.

Dažniausiai tai kompiuterio vykdomų instrukcijų seka, skirta tam tikriems veiksmams atlikti. Tokia įranga rašoma naudojant programavimo kalbas, o vėliau kompiliuojant ar interpretuojant parašytą kodą.

Programinę įrangą galima skirstyti pagal įvairius požymius :

Licencijavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Programos legalumas

Suvokiant programas kaip autorinės teisės objektus, kuriuos rašė (kūrė) ir palaiko pavieniai programuotojai arba jų kolektyvai, galimi šie naudojimo licencijavimo variantai:

Uždaras, nuosavybinis
kai kurios programinės įrangos išeities tekstai (programos kodas) nėra viešai prieinami (pvz., Adobe Photoshop) bei jų savininkas riboja vartotojo teises.
Atviras kodas
(angl. open source) vadinamųjų atvirojo kodo programų programinis tekstas yra visiems prieinamas. Kiekvienam leidžiama jį keisti bei platinti savo pakeistas versijas. Atviras kodas turi daug įvairių licenzijų, iš kurių labiausiai paplitę GPL ir LGPL. Atviram kodui priskiriamos Firefox, OpenOffice.org ir daug kitų programų.
Laisvoji programinė įranga
(angl. Free software) licencijų požiūriu labai mažai arba ir visiškai nesiskiria nuo atvirojo kodo, nes naudojamos tos pačios licencijos (GPL, LGPL ir panašiai). Kiekviena laisvoji programa pagal licenziją taip pat yra ir atviro kodo programa. Šie du judėjimai skiriasi tik požiūriais: atviro kodo judėjimas akcentuoja praktinę atviro kodo naudą, o laisvosios įrangos – tai, jog laisvoji įranga padeda spręsti socialines visuomenės problemas. Laisvosios įrangos judėjimas yra senesnis. Rimčiausiu jo projektu turbūt galima laikyti GNU/Linux.
Shareware
mokamos programos, dažniausiai siūlomos su nemokamu bandymo laikotarpiu (dažniausiai – 30 dienų).
Freeware
neatlygintino naudojimo programos, kurių išeities kodas lieka autorių rankose (arba draudžiama jį keisti). Dažniausiai tai pakankamai geros programos, kurių pirmosios versijos nemokamai siūlomos siekiant sudominti potencialius naudotojus, užkariauti rinką ir rengiant vėlesnes versijas atsižvelgti į vartotojų atsiliepimus bei pageidavimus. Padidėjus populiarumui, autoriai paprastai tikisi vėlesnes versijas pradėti platinti jau už pinigus. Kai kada autoriai siekia uždirbti tokias programas papildydami įkyriais reklaminiais „įskiepiais“, tačiau taip būna ne visada.
Warez
„piratiškai“ platinamos, nulaužtos shareware programos arba neteisėti jų apribojimų įveikimo įrankiai (angl. crack, keygen)

Įmontuojamoji programinė įranga[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Įmontuotoji programinė įranga

Tai tokia programinė įranga, kuri paprastai yra neatsiejama nuo techninės įrangos, į kurią ji yra įdiegta. Tai gali būti visa ar dalis sisteminės programinės įrangos, o taip pat ir tam tikra taikomoji programinė įranga.

Sisteminė programinė įranga[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Sisteminė programinė įranga

Sisteminė programinė įranga atsakinga už atskirų techninės įrangos komponentų kontrolę, integravimą ir valdymą tam, kad taikomoji programinė įranga galėtų naudoti šią įranga nežinant žemo lygio detalių.

Galima išskirti kelias sisteminės įrangos kategorijas

Taikomoji programinė įranga[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Taikomoji programinė įranga

Taikomoji programinė įranga skirta specifinių užduočių sprendimui naudojant kompiuterinius. Tai gali būti viena programa ar susijusių programų paketas.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas programinė įranga

Vikiteka

  1. LST ISO 2382-1: 1996. Informacijos technologija. Terminai ir apibrėžimai. 1-oji dalis. Pagrindiniai terminai. Lietuvos standartizacijos departamentas. 1996. 33 ps.