Sąrašas:Lietuvos istorijos datos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lietuvos istorija
Lietuvos priešistorė
Baltų žemės
Kryžiaus žygiai į Pabaltijį
Lietuvos valstybės susidarymas
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos statutai
Liublino unija
Abiejų Tautų Respublika
ATR padalijimai
Rusijos imperija (Vakarų kraštas)
Nepriklausomybės paskelbimas
Lietuvos Respublika, Vilniaus kraštas
Hitlerinės Vokietijos okupacija
TSRS (LTSR)
Nepriklausomybės atkūrimas

Svarbiausios Lietuvos istorijos datos:

Turinys 1 Priešistorė 2 XIII amžius 3 XIV amžius 4 XV amžius 5 XVI amžius 6 XVII amžius 7 XVIII amžius 8 XIX amžius 9 XX amžius 10 XXI amžius

[taisyti] Priešistorė

10 tūkst. m. pr. m. e.	dabartinės Lietuvos teritorijoje įsikūrė pirmieji nuolatiniai gyventojai.
Apie 2500 m. pr. m. e.	į senųjų europiečių teritorijas atėjo indoeuropiečiai.
Apie 2000 m. pr. m. e.	susidarė baltai.
Apie 1700 m. pr. m. e.	Lietuvos teritorijoje pasirodė pirmieji metalo dirbiniai.
Apie VI – V a. pr. m. e.	formavosi Vakarų baltų gentys – prūsai, jotvingiai, kuršiai.
98 m.	romėnas Kornelijus Tacitas paminėjo Baltijos pajūrio gyventojus aisčius.
854 m.	kuršių karas su švedais. Apuolės pilies apgultis.
1009 m.	pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas.

[taisyti] XIII amžius

1201 m.	Dauguvoje vokiečiai įkūrė Rygos miestą.
1203 m.	įsteigtas kalavijuočių (Livonijos) ordinas.
1219 m.	Lietuvos kunigaikščiai pasirašė sutartį su Haličo ir Volynės kunigaikštyste.
1230 m.	Kulmo žemėje įsikūrė Teutonų ordinas.
1236 m.	Saulės mūšis.
1236–1263 m.	Mindaugo valdymas.
1251 m.	Mindaugo krikštas.
1252 m.	įkurta Klaipėda.
1253 m. liepos 6 d.	Mindaugo karūnavimas.
1260 m.	Durbės mūšis – prie Durbės sutriuškintas kryžiuočių ordinas.
1260–1274 m.	Herkaus Manto vadovautas prūsų sukilimas prieš kryžiuočių ordiną.
1263 m.	Mindaugo nužudymas. Lietuva tapo Didžiąja kunigaikštyste (LDK).
1267 m.	galutinai pavergti kuršiai.
1270–1282 m.	Traidenio valdymas.
1295–1316 m.	Vytenio valdymas.
1298 m.	Vytenio sąjunga su Rygos arkivyskupu.

[taisyti] XIV amžius

1316–1341 m.	Gedimino valdymas.
1323 m.	Vilnius pirmą kartą paminėtas kaip LDK sostinė.
1325 m.	Gedimino sąjunga su Lenkijos karaliumi Vladislovu Lokietka.
1336 m.	kunigaikštis Margiris ir jo kariai gynė Pilėnų tvirtovę.
1345–1382 m.	Algirdo ir Kęstučio valdymas.
1348 m.	Strėvos mūšis tarp Algirdo, Kęstučio ir kryžiuočių kariuomenių.
1362 m.	Kauno sugriovimas.
1377-1392	Jogaila valdo Lietuvą kaip Lietuvos Didysis Kunigaikštis
1379 m.	Jogailos ir Kęstučio paliaubos su ordinu.
1380 m. gegužės 31 d.	Dovydiškių sutartis.
1382 m.	Dubysos sutartis, pagal kurią, Jogaila Ordinui užrašo Žemaičius
1382 m.	Kęstučio nužudymas. Vytautas pradėjo žygius tėvonijai atgauti.
1385 m.	Krėvos unija.
1386 m. vasario 15 d.	Jogailos krikštas.
1386 m. kovo 4 d.	Jogaila karūnuotas Lenkijos karaliumi.
1387 m.	Lietuvos krikštas; pirmoji bajorų privilegija; įkurta Vilniaus vyskupystė, Vilniaus miestui suteikiamos Magdeburgo teisės.
1392 m.	Astravos sutartis – Vytautas gauna teisę valdyti LDK ir tituluotis Lietuvos kunigaikščiu
1392–1430 m.	Vytauto valdymas.
1398 m.	Salyno sutartis – Vytautas atiduoda Žemaičius Ordiniui
1399 m.	Vorsklos mūšis.

[taisyti] XV amžius

1401 m.	Vilniaus – Radomo sutartis tarp Vytauto, Jogailos ir lenkų bajorų.
1401 m.	Prieš Ordiną sukyla Žemaičiai
1404 m.	Racionžo taika tarp Vytauto ir ordino.
1409-1411 m.	LDK-Lenkijos karas su Ordinu.
1409 m.	žemaičių sukilimas prieš ordiną ir galutinis išsivadavimas.
1410 m. liepos 15 d.	Žalgirio mūšis.
1411 m.	Torūnės taika
1413 m.	žemaičių krikštas.
1413 m.	Harodlės unija, pagal kurią LDK bajorams suteikiami herbai, LDK suskirstoma į vaivadijas.
1415 m.	lietuviai laimėjo bylą prieš ordiną Konstancoje, Šveicarijoje.
1417–1421 m.	įkurta Žemaičių vyskupystė.
1418 m.	žemaičių valstiečių sukilimas.
1422 m.	Melno taika. Karų su ordinu pabaiga.
1429 m.	Lucko suvažiavimas – Vytauto ketinimas karūnuotis.
1430 m. spalio 27 d.	mirė Didysis Lietuvos Kunigaikštis Vytautas.
1430–1432 m.	Švitrigailos valdymas.
1432–1440 m.	Žygimanto Kęstutaičio valdymas.
1435 m.	Pabaisko mūšis tarp Žygimanto ir Švitrigailos.
1440–1492 m.	Kazimiero Jogailaičio valdymas.
1447 m.	Kazimiero privilegija.
1468 m.	Kazimiero teisynas.
1473 m.	minima pirmoji Kauno mokykla.
1492–1506 m.	Aleksandro valdymas.
1492 m.	Aleksandro privilegijos bajorams.

[taisyti] XVI amžius

1506–1548 m.	Žygimanto Senojo valdymas.
1507–1508 m.	pirmasis karas su Maskva.
1512–1522 m.	antrasis karas su Maskva.
1514 m.	Oršos mūšis
1529 m.	Pirmasis Lietuvos statutas.
1534–1537 m.	trečiasis karas su Maskva.
1544 m.	įsteigtas Karaliaučiaus universitetas.
1544–1572 m.	Žygimanto Augusto valdymas.
1547 m.	pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“.
1550 m.	Barbora Radvilaitė karūnuota Lenkijos karaliene.
1557 m.	Pasvalio sutartis tarp LDK ir ordino.
1557 m.	LDK pradėta Valakų reforma.
1558-1583 m.	Livonijos karas.
1566 m.	Gardino sutartis, pagal kurią Livonija tapo Lietuvos provincija.
1566 m.	Antrasis Lietuvos statutas.
1569 m.	Liublino unija.
1570 m.	įsteigta jėzuitų kolegija.
1572 m.	Žygimanto Augusto mirtis. Gediminaičių dinastijos pabaiga.
1573–1574 m.	Henriko Valua valdymas.
1576–1586 m.	Stepono Batoro valdymas.
1579 m.	Vilniaus universiteto (akademijos) įkūrimas.
1579 m.	Stepono Batoro žygis ir pergalė prieš Maskvos caro kariuomenę.
1587–1668 m.	Vazų dinastija.
1587–1632 m.	Zigmanto III Vazos valdymas.
1588 m.	Trečiasis Lietuvos statutas.
1595 m.	M.Daukšos "Katekizmas". Pirmoji Lietuviska knyga LDK.
1596 m.	Lietuvos Brastoje paskelbta Vakarų ir Rytų bažnyčių unija.

[taisyti] XVII amžius

1605 m.	Salaspilio (Kirchholmo) mūšis su švedais.
1629 m.	Altmarko paliaubos tarp Lietuvos ir Švedijos.
1632–1648 m.	Vladislovo Vazos valdymas.
1648–1668 m.	Jono Kazimiero Vazos valdymas.
1654–1655 m.	Rusijos kariuomenė užėmė rytinę LDK dalį.
1655 m.	Švedija užėmė vakarinę Lietuvos dalį.
1655 m.	Kėdainių sutartis, pagal kurią nutraukta unija su Lenkija.
1669–1674 m.	Mykolo Kaributo Vyšnioveckio valdymas.
1674–1696 m.	Jono Sobieskio valdymas.
1697–1763 m.	Saksų dinastijos valdymas.
1697 m.	elekciniame seime priimtas Lietuvos ir Lenkijos teisių sulyginimo įstatymas. Lietuvoje įvesta privaloma lenkų kalba teismų ir kituose raštuose.

[taisyti] XVIII amžius

1700–1721 m.	Šiaurės karas.
1700 m. vasaris	karaliaus Augusto II saksų kariuomenė įsiveržė į Livoniją ir puolė Rygą, bet jos nepaėmė.
1700 m. rugsėjis	Augustas II Rygos apgulą nutraukė.
1700 m. spalio pab.	Valkininkų konfederacija.
1700 m.	Valkininkų mūšis.
1706-1709 m.	Satnislovo Leščinskio valdymas
1709-1733	Augusto II Sakso valdymas
1717 m.	„Nebylusis Seimas“ ir jo nutarimai
1708–1711 m.	maro epidemija Lietuvoje.
1721 m.	Ništato taika– Šiaurės karo pabaiga
1726 m.	Vilniuje įkurta pirmoji pijorių mokykla
1733-1734 m.	Satnislovo Leščinskio valdymas
1734–1763 m.	Augusto III–ojo Sakso valdymas.
1742 m.	jėzuitai Vilniuje įkūrė kolegiją
1764–1795 m.	Stanislovo Augusto Poniatovskio valdymas.
1765-1775 m.	Prūsijoje Kristijonas Donelaitis sukūrė poemą „Metai“.
1768 m.	Radomo konfederacija.
1768-1772 m.	Baro konfederacija
1772 m.	Pirmasis Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimas.
1773 m.	įsteigiama Edukacinė komisija.
1788–1792 m.	Ketverių metų Seimas.
1791 m. gegužės 3 d.	pirmoji konstitucija.
1792 m.	Targovicos konfederacija.
1793 m.	Antrasis Lietuvos ir Lenkijos padalijimas.
1794-1795 m.	Tado Kosciuškos vadovautas sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje.
1795 m.	Trečiasis Lietuvos ir Lenkijos padalijimas.
1795-1796 m.	Jekaterinos II valdymas
1796-1801 m.	Pavlo I Romanovo valdymas

[taisyti] XIX amžius

1812 m.	prancūzų imperatorius Napoleonas įžengė į Lietuvą.
1831 m.	sukilimas prieš caro valdžią Lietuvoje ir Lenkijoje.
1832 m.	Vilniaus universiteto uždarymas.
1843 m.	Kaunas tampa įkurtos gubernijos centru.
1861 m.	baudžiavos panaikinimas.
1863 m.	sukilimas prieš caro valdžią Lietuvoje ir Lenkijoje.
1864 m.	lietuviškos spaudos draudimo pradžia.
1883–1886 m.	„Aušros“ leidimo metai.
1889–1905 m.	„Varpo“ leidimo metai.
1893 m.	Kražių skerdynės; žemaičių kova prieš caro valdžią.
1896–1904 m.	laikraščio „Tėvynės Sargas“ leidimo metai.

[taisyti] XX amžius

1900 m.	Peterburge inž. Macijauskas išspausdino lietuvišką žemėlapį.
1904 05 07	panaikintas lietuviškos spaudos draudimas.
1905 12 04–06	Didysis Vilniaus seimas.
1906 m.	įkurta šv. Kazimiero draugija knygoms ir laikraščiams leisti.
1907 m.	įkurtos Lietuvių mokslo draugija, Lietuvių Dailės draugija, Lietuvių švietimo draugijos: Kaune „Saulė“, Vilniuje „Rytas“, Marijampolėje „Žiburys“.
1914–1918 m.	Pirmasis pasaulinis karas.
1916 m.	lietuvių konferencijos Berne ir Lozanoje (Šveicarija).
1917 08 01	Vilniaus konferencija, joje išrinkta 20 asmenų Lietuvos Taryba.
1917 12 11	Lietuvos Taryba priėmė pareiškimą dėl atsiskyrimo nuo Rusijos ir draugystės su Vokietija.
1918 02 16	Lietuvos Taryba priėmė aktą, kuriuo paskelbtas Lietuvos nepriklausomos valstybės su sostine Vilniumi atkūrimas.
1918 03 13	14 – Amerikos lietuvių seimas Niujorke.
1918 11 23	LR vyriausybė paskelbė įstatymą dėl Lietuvos kariuomenės kūrimo.
1918 12 16	paskelbtas V.Kapsuko manifestas dėl LTSR sukūrimo.
1918 m. 12 mėn. – 1919 m. 08 mėn.	Lietuvos savanorių kovos su Raudonąja Armija.
1918 12 31	LR vyriausybė persikėlė į Kauną.
1919 01 01	Vilnių okupavo lenkų kareiviai.
1919 01 06	Vilnių okupavo Raudonoji Armija. V.Kapsukas paskelbė LTSR valdžią.
1919 02 20	sukurtos Lietuvos ir Baltarusijos TSR (Litbelas).
1919 04 19–1920 11 21	Lietuvos kariuomenės kovos su Lenkijos kariuomene.
1919 04 04	išrinktas pirmasis Lietuvos respublikos prezidentas A.Smetona.
1919 07 26–1919 12 15	Lietuvos savanorių kovos su bermontininkais.
1920 05 15	Steigiamasis Seimas pradėjo darbą Kauno muzikos teatro rūmuose.
1920 06 12	paskelbta LR laikinoji konstitucija.
1920 07 15	pasirašyta Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartis.
1921 09 22	Lietuva priimta į Tautų Sąjungą.
1922 03 24	Lenkijos seimas patvirtino Vilniaus ir Vilniaus krašto prijungimą prie Lenkijos.
1922 03 29	priimtas Žemės reformos įstatymas.
1922 08 01	priimta LR Konstitucija.
1922 08 16	įvestas litas.
1922 10 10–11	rinkimai į LR pirmąjį seimą.
1922 12 21	išrinktas antrasis LR prezidentas A.Stulginskis.
1923 01 15	Klaipėdos sukilimas dėl prisijungimo prie Lietuvos.
1923 03 15	ambasadorių konferencija nustatė sieną tarp Lietuvos ir Lenkijos.
1923 05 12–13	rinkimai į antrąjį LR seimą.
1924 05 08	Klaipėdos kraštas pripažintas Lietuvai.
1926 m.	rinkimai į trečiąjį LR seimą.
1926 06 07	trečiuoju LR prezidentu išrinktas K.Grinius.
1926 09 28	pasirašyta nepuolimo sutartis su TSRS.
1926 12 17	tautininkų perversmas. Prezidentu tapo A.Smetona.
1927 m.	Lenkijos valdžios represijos Vilniaus krašte.
1928 05 15	priimta LR konstitucija, įteisinusi autoritarinį režimą.
1928 m.	pasirašyta sutartis su Vokietija dėl sienų.
1930 m.	Kaune įkurtas Vytauto Didžiojo universitetas.
1933 m.	Kaune įkurta Muzikos konservatorija.
1933 07 15	S.Dariaus ir S.Girėno skrydis per Atlantą.
1934 02 24	suimti nacistinio pučo Klaipėdos krašte vadai, Vokietija pradėjo ekonominę blokadą Lietuvai.
1935 m.	Kaune įkurtas Dailės institutas.
1935 m.	Klaipėdoje įkurtas Pedagoginis institutas.
1937 m.	įsteigtas Tautinis olimpinis komitetas, 1939 m. priimtas į tarptautinį olimpinį komitetą.
1938 m.	lenkų okupantai Vilniaus krašte uždarė visas lietuviškas mokyklas ir organizacijas.
1938 03 17	Lenkijos ultimatumas Lietuvai.
1939 03 20	Vokietijos ultimatumas Lietuvai.
1939 03 23	Hitleris apsilankė aneksuotoje Klaipėdoje.
1939 08 23	pasirašytas Molotovo – Ribentropo paktas ir slapti protokolai.
1939 09 28	pasirašyta Vokietijos ir TSRS sienų ir draugystės sutartis, pagal kurią Lietuva atiteko TSRS.
1939 10 10	pasirašyta Lietuvos ir TSRS savitarpio pagalbos sutartis.
1939 09 29	Lietuva atgavo Vilniaus kraštą.
1940 06 14	TSRS ultimatumas Lietuvai.
1940 06 15	tarybinė kariuomenė okupavo Lietuvą.
1940 06 17	pirmasis „Liaudies vyriausybės“ posėdis.
1940 06 19	uždraustos visos lietuviškos politinės partijos ir organizacijos.
1940 06 25	oficialiai įregistruota LKP.
1940 07 21	„Liaudies seimas“ Valstybės teatre paskelbė Lietuvą Tarybine Socialistine Respublika.
1940 08 03	Lietuva oficialiai įjungta į TSRS.
1940 08 25	priimta tarybinė stalininė konstitucija; įteisinta Lietuvos okupacija.
1941 06 14 –22	ištremti 30485 Lietuvos gyventojai.
1941 06 22	į Lietuvą įsiveržė hitlerininkai.
1941 06 22	sukilimas prieš tarybinius okupantus.
1941 06 23	paskelbtas Nepriklausomos Lietuvos atkūrimas, sudaryta laikinoji vyriausybė, vadovaujama J.Ambrazevičiaus.
1941 08 05	Laikinosios vyriausybės darbą nutraukė vokiečių okupacinė valdžia.
1941–1944 m.	naciai Lietuvoje sunaikino 45000 lietuvių ir apie 165000 žydų.
1943 11 25	įkurtas VLIK (Vyriausiasis Lietuvos Išlaisvinimo komitetas).
1944 07 13	sovietinė armija išvijo hitlerininkus iš Vilniaus.
1944 11 11	Maskvoje VKP(b) CK nutarimu sudarytas M.Suslovo vadovaujamas VKP(b) biuras Lietuvai. Antrosios okupacijos įtvirtinimas.
1944–1953 m.	sunaikinta ir išvežta į Gulago stovyklas apie 517000 Lietuvos gyventojų.
1944–1957 m.	ginkluotos rezistensijos laikotarpis, kurio metu žuvo 36000 žmonių.
1945 01 30	tarybinė armija išvijo hitlerininkus iš Lietuvos.
1947 12 14	pinigų reforma.
1950 m.	baigta valstiečių kolektyvizacija.
1960 m.	pastatyta Kauno HE.
1980 09 26	pradėjo veikti Mažeikių naftos perdirbimo gamykla.
1983 12 31	pradėjo veikti pirmasis Ignalinos AE blokas.
1988 06 03	įsteigtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS).
1988 08 23	mitinge Vingio parke viešai pasmerkta Lietuvos okupacija.
1988 10 22–24	pirmasis LPS suvažiavimas; grąžinta tautinė simbolika valstybei ir Vilniaus katedra bažnyčiai.
1989 08 23	Baltijos kelias – trijų Baltijos valstybių vienybės kovoje už laisvę demonstracija.
1989 07 19–23	LKP (Lietuvos Komunistų partijos) suvažiavimas, kuriame LKP paskelbė politinę nepriklausomybę nuo TSKP.
1990 02 24	demokratiški rinkimai į LTSR Aukščiausiąją Tarybą, kurioje absoliučią daugumą gavo LPS kandidatai.
1990 03 11	atkurta Lietuvos respublika.
1990 06 mėn.	prasidėjo Maskvos ekonominė blokada Lietuvai.
1991 01 13	„Kruvinasis sekmadienis“ – sovietų okupantų ir jų kolaborantų mėginimas įvykdyti valstybinį perversmą; užimant LTV bokštą žuvo 13 žmonių.
1991 02 11	Islandija pripažino Lietuvą.
1991 09 17	LR priimta į Jungtinių Tautų Organizaciją (JTO).
1992 10 25	referendumu priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija.
1992 m.	laisvi rinkimai į Seimą.
1993 02 25	inauguruotas ketvirtasis Lietuvos Respublikos ir pirmasis atkurtos Lietuvos Respublikos prezidentas A.Brazauskas.
1993 05 11	Lietuva tapo Europos Tarybos nare.
1993 06 25	Įvestas litas.
1993 08 31	Iš Lietuvos išvestas paskutinis Rusijos karinis dalinys.
1993 09 04–08	Lietuvą aplankė Romos popiežius Jonas Paulius II.
1994 01 04	Prezidentas Algirdas Brazauskas kreipėsi į NATO generalinį sekretorių ir paprašė Lietuvą priimti į NATO.
1994 05 09	LR pasirašė asocijuotą sutartį su Europos Sąjunga.
1996 10 20	Rinkimai į LR seimą. Juos laimėjo dešiniosios partijos.
1998 02 26	inauguruotas prezidentas V.Adamkus

[taisyti] XXI amžius

2003 02 26	inauguruotas LR prezidentas R.Paksas
2004 03 29	Lietuva tapo NATO nare
2004 04 06	prezidentas R.Paksas nušalintas po apkaltos proceso
2004 05 01	Lietuva tapo Europos Sąjungos nare
2004 07 12	antrai kadencijai inauguruotas LR prezidentas V.Adamkus