Kryžiaus žygiai į Pabaltijį

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lietuva-orn.png
Lietuvos istorija
Lietuvos priešistorė
Baltų žemės
Kryžiaus žygiai į Pabaltijį
Lietuvos valstybės susidarymas
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos statutai
Liublino unija
Abiejų Tautų Respublika
ATR padalijimai
Rusijos imperija (Vakarų kraštas)
Nepriklausomybės paskelbimas
Lietuvos Respublika, Vilniaus kraštas
Hitlerinės Vokietijos okupacija
Sovietinė okupacija (Lietuvos SSR)
Po Nepriklausomybės atkūrimo

Kryžiaus žygiai į Pabaltįjį arba Šiaurės kryžiaus žygiai vyko XII a. pabaigoje - XIII a. pradžioje prieš pagoniškąsias gentis rytinėje ir pietinėje Baltijos jūros pakrantėje. 1186 m. vyskupas Meinardas pastatė mūrinę pilį ir bažnyčią saloje Ikškilėje (Üxküll). 1201 m. vyskupystė buvo perkelta į dabartinės Rygos vietą. 1202 m. Livonijos vyskupu buvo paskirtas Albertas (Albrecht von Buxthoeven), kuris regiono apkrikštijimui įkūrė Kalavijuočių ordiną (Fratres militiae Christi). Tuo tarpu patys pagonys krikštytis neskubėjo. Situacija pablogėjo, kai pagonys išžudė grupę krikščionių misionierių.