Vaivadija

Vaivadija, lenk. Województwo – aukščiausias administracinis vienetas Lenkijos karalystėje nuo XV a ir Abiejų Tautų Respublikoje 1582–1795 m. bei didžiausias savivaldus administracinis teritorinis vienetas Lenkijos Respublikoje nuo 1999 m.

Istorija

Abiejų Tautų Respublikos administracinis suskirstymas

Abiejų Tautų Respublikoje po 1569 m. Liublino unijos vaivadijų buvo:

• 1582-1634 – 34 (ir 1 kunigaikštystė, 1 vyskupija, 1 žemė)
• 1634-1660 – 35 (ir 1 kunigaikštystė, 1 vyskupija, 1 žemė)
• 1660-1717 – 33 (ir 1 kunigaikštystė, 1 vyskupija, 1 žemė)
• 1717-1768 – 33 (ir 1 kunigaikštystė, 1 vyskupija)

1793-1795 m. – 18 (10 Lenkijos ir 8 Lietuvos)

Vaivadijai vadovavo Lenkijos karaliaus arba Lietuvos Didžiojo kunigaikščio skiriamas vaivada. Vaivadija buvo dalijama į seniūnijas, kurioms vadovavo seniūnai, vėliau į pavietus. Po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo vietoje vaivadijų Lenkijos karalystėje 1815–1837 m. buvo sudaryti 8 departamentai, 1837–1915 m. gubernijos. 1815–1847 m. Poznanės Didžiojoje Kunigaikštystėje, 1847–1918 Poznanės provincijoje buvo 2 vaivadijos.

Abiejų Tautų Respublikos vaivadijos

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

• Vilniaus vaivadija (Vilniaus, Ašmenos, Lydos, Ukmergės, Breslaujos pavietai)
• Trakų vaivadija (Trakų, Gardino, Kauno, Upytės pavietai)
• Žemaitijos vaivadija (29 traktai)
• Naugarduko vaivadija (Naugarduko, Volkovysko, Slonimo pavietai ir Slucko kunigaikštystė)
• Bresto vaivadija (Bresto ir Pinsko pavietai)
• Minsko vaivadija (Minsko, Ržečico ir Mozyrio pavietai)
• Mstislavlio vaivadija
• Vitebsko vaivadija (Oršos žemė)
• Polocko vaivadija
• Smolensko vaivadija (Smolensko ir Starodubo pavietai)

Rusia

• Poliesės vaivadija
• Rusios vaivadija
  • Lvovo žemė
  • Pšemyslio žemė (Pšemyslio, Pševorsko pavietai)
  • Sanoko žemė
  • Haličo žemė (Haličo, Trembovelsko, Kolomijsko pavietai)
  • Chelmo žemė (Chelmo ir Krasnostavsko pavietai)
• Belsko vaivadija (Belsko, Grabovieco, Horodlės, Liubačevo pavietai)
• Volynės vaivadija (Lucko, Vladimiro, Kremeneco pavietai)
• Podolės vaivadija (Červonogrado, Kameneco, Latyševo pavietai)
• Kijevo vaivadija (Kijevo, Žitomiro, Ovruko pavietai)
• Braslavo vaivadija (Braslavo, Zvenigrado, Vinicos pavietai)
• Černihovo vaivadija (Naugardo ir Černihovo pavietai)

Didžiosios Lenkijos provincija

• Poznanės vaivadija
• Kališo vaivadija
• Gniezno vaivadija
• Sieradzo vaivadija
• Lečicos vaivadija
• Bžesko – Kujavijos vaivadija
• Vroclavo vaivadija

Mazovija

• Ravos vaivadija
• Plocko vaivadija
• Mazovijos vaivadija

Prūsija

• Chelmno vaivadija
• Malborko vaivadija
• Pamario vaivadija

Mažoji Lenkija

• Krokuvos vaivadija
• Sandomiežo vaivadija
• Radomo vaivadija
• Liublino vaivadija

Livonija (Infliantai)

• Vendeno vaivadija
• Dorpato vaivadija
• Pernu vaivadija
• Livonijos vaivadija

Lenkijos Respublika

Lenkijos vaivadijos 2007 m.

Atgavus nepriklausomybę Lenkijoje 1918–1939 m. buvo 15 vaivadijų, 1 autonominė Šlionsko vaivadija ir Gdansko išskirtinis miestas. 1945–1950 m. buvo 14 vaivadijų ir 2 miestai, 1950–1975 m. – 17 vaivadijų ir 2 miestai (nuo 1954 m. 5 miestai), 1975–1998 – 49 vaivadijos.

Nuo 1999 m. sausio 1 d. Lenkija suskirstyta į 16 vaivadijų, turinčių savivaldos teises:

• Didžiosios Lenkijos vaivadija (Wielkopolskie)
• Kujavijos Pamario vaivadija (Kujawsko-Pomorskie)
• Liublino vaivadija (Lubelskie)
• Liubušo vaivadija (Lubuskie)
• Lodzės vaivadija (Łódzkie)
• Mazovijos vaivadija (Mazowieckie)
• Mažosios Lenkijos vaivadija (Małopolskie)
• Opolės vaivadija (Opolskie)
• Pakarpatės vaivadija (Podkarpackie)
• Palenkės vaivadija (Podlaskie)
• Pamario vaivadija (Pomorskie)
• Silezijos vaivadija (Śląskie)
• Šventojo Kryžiaus vaivadija (Świętokrzyskie)
• Vakarų Pamario vaivadija (Zachodnio-Pomorskie)
• Varmijos Mozūrų vaivadija (Warminsko-Mazurskie)
• Žemutinės Silezijos vaivadija (Dolnośląskie)

Vaivadijos gyventojai renka vaivadijos seimelį, kuris formuoja regioninę politiką, sudaro vaivadijos valdybą ir vykdomuosius organus. Valstybės politiką vaivadijoje vykdo, ją derina su vaivadijos seimeliu ir prižiūri vaivadijos savivaldybių veiklą Ministrų tarybos skiriamas vaivada. Vikiteka