Baro konfederacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Baro konfederacijos atminimo koplytstulpis Vepriuose
Bar Confederation 1768-1772.PNG

Baro konfederacija – Lietuvos ir Lenkijos didikų katalikų grupuotės sąjunga, sudaryta 1768 m. vasario 29 d. Bare (Vinicos sritis).

Jos tikslas buvo kovoti su Radomo konfederacija prieš Rusijos įtaką Lenkijos ir Lietuvos valstybėje, jos statytinį karalių Stanislovą Augustą Poniatovskį, prieš kitatikių ir katalikų teisių sulyginimą. Konfederacija skelbėsi ginanti valstybinį savarankiškumą ir siekianti stiprinti ją reformomis. Konfederacijos steigėjai ir vadovai A. S. Krasinskis, Mykolas J. Pacas, J. Potockis, Karolis Stanislovas Radvila tikėjosi visuotinio bajorų sukilimo ir Turkijos, Austrijos, Prancūzijos, Saksonijos paramos. Konfederatų kariuomenę sudarė bajorai, didikų milicija ir karališkosios „vėliavos“, prie jų prisijungė ir dalis miestiečių bei valstiečių. Kovos prasidėjo 1768-ųjų balandį ir apėmė veik visą šalį. Konfederacijos metu įvyko keli šimtai mūšių ir susidūrimų: prie Šventosios Trejybės tvirtovės (1769), Balstogės (1769), Dobros (1770), Vidavos (1771), Stolovičių (1771), Lanckoronos (1771) ir Vavelio (1772). Rusijos pajėgos sumušė konfederatus. Po I Respublikos padalijimo (1772 m.) konfederacija likviduota. Tik 1772-ųjų rugpjūčio 18 dieną, praėjus dviem savaitėms po valstybės padalinimo sutarties, rusams pasidavė Čenstochova – paskutinis konfederatų atsparos punktas. Konfederacijai pralaimėjus, dalis jos dalyvių emigravo, apie 5 tūkstančiai buvo išsiųsti į Sibirą. Kitą dalis paimta į Rusijos kariuomenę.


Commons-logo.svg Vikiteka: Baro konfederacija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Baro konfederatai