Dubysos sutartis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Dubysos sutartis arba Dubysos sutartys – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos ir jo brolio Skirgailos 1382 m. spalio 31 d. Dubysos žiočių saloje parengtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sutarčių su Vokiečių ordinu projektas.

Sutarčių esmė[taisyti | redaguoti kodą]

Už pagalbą, suteiktą kovoje su Kęstučiu ir Vytautu, Jogaila žadėjo atiduoti kryžiuočiams lietuvių žemes tarp Vokiečių ordino valdų ir Dubysos, taip pat žadėjo be kryžiuočių sutikimo nepradėti karo, teikti jiems paramą ir per 4 m. priimti katalikų tikėjimą. Jogaila pirmasis iš XIV a. Lietuvos valdovų 150 m. trukusių kovų su kryžiuočiais ketino atsisakyti teisių į Žemaitiją.

Vokiečių ordinas su Lietuva rengėsi sudaryti sutartis kaip su politiniu subjektu. Buvo sutarta dar kartą 1383 m. liepos 19 d. susitikti saloje, ratifikuoti sutartis ir aptarti kitus klausimus, tačiau Jogailai Vokiečių ordino pagalbos jau nebereikėjo, numatytas iškilmingas susitikimas neįvyko, sutartys galios neįgijo ir nebuvo įgyvendintos.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Dubysos sutartis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 170 psl.