Valkininkų mūšis
| Valkininkų mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
|||||||
| Kariaujančios pusės | |||||||
| Sapiegos | Valkininkų konfederacija | ||||||
| Vadovai | |||||||
| Mykolas Pranciškus Sapiega | Mykolas Servacas Višnioveckis Grigalius Antanas Oginskis |
||||||
| Karinė jėga | |||||||
| 2 000 karių patrankos |
4 000 bajorų patrankos |
||||||
| Nuostoliai | |||||||
| tiksliai nežinoma, iš viso žuvo keli šimtai bajorų ir kareivių | tiksliai nežinoma, iš viso žuvo keli šimtai bajorų ir kareivių | ||||||
Valkininkų mūšis įvyko 1700 m. lapkričio 18 d. tarp Sapiegų ir Valkininkų konfederaciją sudarusių LDK bajorų, laukuose tarp Valkininkų ir Lieponių karčemos.
Turinys |
Priežastys [taisyti]
1694-97 metais prasidėję atviri nesutarimai tarp LDK didikų Sapiegų ir bajoriškos opozicijos epogėjų pasiekė, kai 1697 m. buvo priimtas „teisių sulyginimo“ (koekvacijos) įstatymas – juo buvo susiaurintos Sapiegų turėtų LDK didžiojo etmono ir iždininko urėdų teisės. Situaciją apsunkino ir naujojo išrinkto valdovo opozicija Sapiegoms.
Sąlygos kariniam konfliktui susiformavo, kai Sapiegos atsisakė tenkinti Valkininkų konfederacijos reikalavimus, suformuluotus Vilniaus vyskupo Konstantino Kazimiero Bžostovskio.
Mūšio eiga [taisyti]
Valkininkuose paskelbus konfederaciją kariuomenei vadovavo generalinis pulkininkas (naujai sukurta pareigybė) kunigaikštis Mykolas Servacijus Višnioveckis ir Žemaičių seniūnas Grigalius Antanas Oginskis. Ją sudarė apie 4 tūkst. bajorų.
Sapiegų pajėgos, atsiųstos iš Vilniaus, buvo ženkliai mažesnės – apie 2 tūkst. kareivių. Jai vadovavo LDK didysis arklidininkas Mykolas Pranciškus Sapiega - Vilniaus vaivados, LDK didžiojo etmono Jono Kazimiero Sapiegos sūnus.
Mūšis tęsėsi kelias valandas, naudotos patrankos, šalių nuostoliai siekė keli šimtus bajorų ir kareivių. Tarp sužeistųjų - LDK didysis iždininkas Povilas Benediktas Sapiega. Mykolas Pranciškus Sapiega paimtas į nelaisvę, vėliau Valkininkų pranciškonų vienuolyne nužudytas.
Pasekmės [taisyti]
Valkininkų konfederacijos aktu LDK dominavę Sapiegos buvo paskelbti bešloviais (žr. infamija), o jų dvarai konfiskuoti.
Balys Sruoga parašė istorinę dramą „Kazimieras Sapiega“, kur Sapiegas vaizdavo kaip kovotojus už LDK savarankiškumą, tačiau istoriniu požiūriu tai nėra tiksli ir pagrįsta įvykių interpretacija.
Šaltiniai [taisyti]
- 1700 m. mūšis prie Lieponių
- 1700 11 18 įvyko Valkininkų mūšis
- G.Sliesoriūnas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė vidaus karo išvakarėse: didikų grupuočių kova 1690–1697 metais, Vilnius, 2000.
- Sapiegų baroko ansamblis
- Olkieniki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 484 psl. (lenk.)