Šlėzvigas-Holšteinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vėliavos
Flag of Schleswig-Holstein.svg
Herbas
Coat of arms of Schleswig-Holstein.svg
Statistika
Sostinė: Kylis
Plotas: 15 799,38 km²
Gyventojų sk.: 2 837 810 (lapkričio 30, 2007)
Tankumas: 179,6 žm./km²
Nedarbo lygis: 7,2 % (birželis, 2008)
Svetainė: schleswig-holstein.de
ISO 3166-2: DE-SH
Politika
Ministras Pirmininkas: Peter Harry Carstensen (CDU)
Valdančioji partija: CDU/SPD
Žemėlapis
Germany Laender Schleswig-Holstein.png

Šlėzvigas-Holšteinas (vok. Schleswig-Holstein) – žemė pačioje Vokietijos šiaurėje, prie Baltijos ir Šiaurės jūrų. Plotas – 15,8 tūkst. km²; 2,8 mln. gyventojų (2007). Sostinė – Kylis. Istoriniame kontekste Šlėzvigui-Holšteinui taip pat priskiriama dalis pietų Jutlandijos, dabar priklausančios Danijai. Iš viso čia gyvena 3,3 % visos Vokietijos gyventojų. 5,1 % visų gyventojų sudaro kitataučiai, daugiausia turkai ir buvusios Jugoslavijos tautos.

Absoliuti Šlėzvigo-Holšteino gyventojų dauguma išpažįsta evangelikų tikėjimą, katalikai tesudaro 6,1 proc., didelė gyventojų dalis nepriklauso jokiai religinei bendruomenei.

1490 m. laikomi Šlėzvigo-Holšteino gimimo metais. Tais metais Danijos karalius Christianas I išrenkamas abiejų žemės dalių hercogu. Ripeno sutartimi jis garantuoja, kad Šlėzvigas ir Holšteinas turi likti „amžiams nedalomi“. Su Danija per šimtmečius neišvengta ir įtemptų momentų. Tai patvirtina vis sužlugdavę sukilimai prieš danų valdovus. Tik 1920 metais Šlėzvigas-Holšteinas tapo visiškai nepriklausomas nuo danų, kai referendumu buvo patvirtinta siena tarp Šlėzvigo-Holšteino žemės ir šiaurinės kaimynės Danijos. Po 1949 metų Kylio deklaracijos ir 1955 metų Bonos-Kopenhagos deklaracijų Danija ir Šlėzvigas-Holšteinas glaudžiai kaimyniškai bendradarbiauja. Šlėzvigas-Holšteinas nuo 1949 metų yra Vokietijos Federacinės Respublikos savarankiška žemė, o nuo 1990 m. joje įsigalėjo sava konstitucija.

Šlėzvigas-Holšteinas – modernus ekonomikos ir technologijų regionas. Perspektyviausios ir sparčiausiai augančios ūkio šakos – jūrų bei medicinos technika, biotechnologijos, informacija ir komunikacija, mikroelektronika ir mikrosistemos bei energetikos ir aplinkos technikos gamyba.

Didžiausi miestai [taisyti]

Administracinis suskirstymas [taisyti]

Šlėzvigas-Holšteinas teritorija suskirstyta į 11 apskričių (Kreis), į 4 miestų Schleswig-Holstein Kreise (nummeriert).svg

Apskritys:

  1. Dithmarschen apskritis
  2. Lauenburgo hercogystės apskritis
  3. Nordfriesland apskritis
  4. Ostholstein apskritis
  5. Pinneberg apskritis
  6. Plön apskritis
  7. Rendsburg-Eckernförde apskritis
  8. Schleswig-Flensburg apskritis
  9. Segeberg apskritis
  10. Steinburg apskritis
  11. Stormarn apskritis
  1. Kylis (KL)
  2. Liubekas (HL)
  3. Neumünster (NMS)
  4. Flensburg (FL)
Vokietijos žemės Flag of Germany.svg
Badenas-Viurtembergas | Bavarija | Berlynas | Brandenburgas | Brėmenas | Hamburgas | Hesenas | Meklenburgas-Pomeranija | Reino kraštas-Pfalcas | Saksonija | Saksonija-Anhaltas | Saro kraštas | Šiaurės Reinas-Vestfalija | Šlėzvigas-Holšteinas | Tiuringija | Žemutinė Saksonija


Vikiteka