Berlyno modernistinių namų kompleksas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Berlin-locator.svg

Berlyno modernistinių gyvenamųjų namų kompleksas (vok. Siedlungen der Berliner Moderne) - 6 namų statinys, sukurtas 1910-1933 m. Veimaro respublikoje, kai Berlynas sparčiai progresavo tiek politine, tiek kultūrine prasme. Pasaulio kultūros paveldas nuo 2008 m. liepos mėn.[1].

Namų projektus kūrė architektai Walter Gropius, Bruno Taut bei Hanz Bernhard Scharoun. Berlyno statybinio komplekso vadovas Martin Wagner buvo kairiųjų politinių pažiūrų šalininkas ir būtent jo iniciatyva per kelis metus pastatyta beveik 150 000 naujų butų, kurie atitinka šiuolaikinės statybos standartus. Naujieji būstai visiškai skyrėsi nuo tų, kuriuose iki tol teko gyventi Berlyno gyventojams. Neužterštas oras, patogi viešojo transporto sistema, centrinis šildymas tuo metu buvo tikra revoliucinė naujovė. Architektams pavyko suderinti politinės padėties reikalavimus su novatorišku požiūriu.

Pats ankstyviausias (1912 m.) yra architekto B. Taut‘o miestas – sodas Felkenbergo rajone. B. Tautas taip pat suprojektavo pasagos formos gyvenamąjį masyvą „Hufeisensiedlung“ Britzo rajone, Schillerpark kaimelį ir Carl Legieno kvartalą. Taip pat į sąrašą įtraukti du nuosaikaus modernizmo pavyzdžiai – Siemensstadto gyvenvietė (esanti Berlyno Špandau rajone) bei „Baltasis miestas“ (Berlyno kvartalas, dar vadinamas „Šveicarų kvartalu“). Šie modernistiniai gyvenamieji namai tapo pirmaisiais XX amžiaus Pasaulinio Berlyno paveldo paminklais.

Vietovės ir jų architektai[taisyti | redaguoti kodą]

Pavadinimas Miesto dalis (apygarda) Statyta Projekto autorius Architektai Fotonuotrauka
Gartenstadt Falkenberg
(Tuschkastensiedlung)
Bohnsdorf
(Treptow-Köpenick)
1913–1916 Bruno Taut Bruno Taut
Heinrich Tessenow
Tuschkastensiedlung-023.jpg
Siedlung Schillerpark Wedding
(Mitte)
1924–1930 Bruno Taut Bruno Taut
Max Taut (Wiederaufbau)
Hans Hoffmann (Erweiterung)
20080715 14995 DSC01769 Siedlung Schillerpark Bristolstraße 5 bis 1.JPG
Großsiedlung Britz
(Hufeisensiedlung)
Britz
(Neukölln)
1925–1930 Bruno Taut Bruno Taut
Martin Wagner
Hufeisensiedlung rotefront.jpg
Wohnstadt Carl Legien Prenzlauer Berg
(Pankow)
1928–1930 Bruno Taut Bruno Taut
Franz Hillinger
Bruno Taut Carl Legien.JPEG
Weiße Stadt Reinickendorf
(Reinickendorf)
1929–1931 Otto Rudolf Salvisberg
Martin Wagner (Gesamtleitung)
Otto Rudolf Salvisberg
Bruno Ahrends
Wilhelm Büning
20080716 14995 DSC02001 Weiße Stadt Aroser Allee.JPG
Großsiedlung Siemensstadt
(Ringsiedlung)
Charlottenburg-Nord
(Charlottenburg-Wilmersdorf)
1929–1934 Hans Scharoun
Martin Wagner (Gesamtleitung)
Hans Scharoun
Walter Gropius
Otto Bartning
Fred Forbat
Hugo Häring
Paul Rudolf Henning
Berlin GS Siemensstadt Panzerkreuzer.jpg

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Jörg Haspel, Annemarie Jaeggi: Siedlungen der Berliner Moderne. Deutscher Kunstverlag, München 2007. ISBN 978-3-422-02091-7.
  • Landesdenkmalamt Berlin im Auftrag der Senatsverwaltung für Stadtentwicklung Berlin (Hrsg.), Winfried Brenne (Projektleitung): Siedlungen der Berliner Moderne. Nominierung zur Aufnahme in die Welterbeliste der UNESCO. Berlin: Braun Verlagshaus, 2007, ISBN 3-938780-20-7.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]