Berlyno modernistinių namų kompleksas
Berlyno modernistinių gyvenamųjų namų kompleksas (vok. Siedlungen der Berliner Moderne) - 6 namų statinys, sukurtas 1910-1933 m. Veimaro respublikoje, kai Berlynas sparčiai progresavo tiek politine, tiek kultūrine prasme. Pasaulio kultūros paveldas nuo 2008 m. liepos mėn.[1].
Namų projektus kūrė architektai Walter Gropius, Bruno Taut bei Hanz Bernhard Scharoun. Berlyno statybinio komplekso vadovas Martin Wagner buvo kairiųjų politinių pažiūrų šalininkas ir būtent jo iniciatyva per kelis metus pastatyta beveik 150 000 naujų butų, kurie atitinka šiuolaikinės statybos standartus. Naujieji būstai visiškai skyrėsi nuo tų, kuriuose iki tol teko gyventi Berlyno gyventojams. Neužterštas oras, patogi viešojo transporto sistema, centrinis šildymas tuo metu buvo tikra revoliucinė naujovė. Architektams pavyko suderinti politinės padėties reikalavimus su novatorišku požiūriu.
Pats ankstyviausias (1912 m.) yra architekto B. Taut‘o miestas – sodas Felkenbergo rajone. B. Tautas taip pat suprojektavo pasagos formos gyvenamąjį masyvą „Hufeisensiedlung“ Britzo rajone, Schillerpark kaimelį ir Carl Legieno kvartalą. Taip pat į sąrašą įtraukti du nuosaikaus modernizmo pavyzdžiai – Siemensstadto gyvenvietė (esanti Berlyno Špandau rajone) bei „Baltasis miestas“ (Berlyno kvartalas, dar vadinamas „Šveicarų kvartalu“). Šie modernistiniai gyvenamieji namai tapo pirmaisiais XX amžiaus Pasaulinio Berlyno paveldo paminklais.
[taisyti] Vietovės ir jų architektai
| Pavadinimas | Miesto dalis (apygarda) | Statyta | Projekto autorius | Architektai | Fotonuotrauka |
|---|---|---|---|---|---|
| Gartenstadt Falkenberg (Tuschkastensiedlung) |
Bohnsdorf (Treptow-Köpenick) |
1913–1916 | Bruno Taut | Bruno Taut Heinrich Tessenow |
|
| Siedlung Schillerpark | Wedding (Mitte) |
1924–1930 | Bruno Taut | Bruno Taut Max Taut (Wiederaufbau) Hans Hoffmann (Erweiterung) |
|
| Großsiedlung Britz (Hufeisensiedlung) |
Britz (Neukölln) |
1925–1930 | Bruno Taut | Bruno Taut Martin Wagner |
|
| Wohnstadt Carl Legien | Prenzlauer Berg (Pankow) |
1928–1930 | Bruno Taut | Bruno Taut Franz Hillinger |
|
| Weiße Stadt | Reinickendorf (Reinickendorf) |
1929–1931 | Otto Rudolf Salvisberg Martin Wagner (Gesamtleitung) |
Otto Rudolf Salvisberg Bruno Ahrends Wilhelm Büning |
|
| Großsiedlung Siemensstadt (Ringsiedlung) |
Charlottenburg-Nord (Charlottenburg-Wilmersdorf) |
1929–1934 | Hans Scharoun Martin Wagner (Gesamtleitung) |
Hans Scharoun Walter Gropius Otto Bartning Fred Forbat Hugo Häring Paul Rudolf Henning |
[taisyti] Literatūra
- Jörg Haspel, Annemarie Jaeggi: Siedlungen der Berliner Moderne. Deutscher Kunstverlag, München 2007. ISBN 978-3-422-02091-7.
- Landesdenkmalamt Berlin im Auftrag der Senatsverwaltung für Stadtentwicklung Berlin (Hrsg.), Winfried Brenne (Projektleitung): Siedlungen der Berliner Moderne. Nominierung zur Aufnahme in die Welterbeliste der UNESCO. Berlin: Braun Verlagshaus, 2007, ISBN 3-938780-20-7.
[taisyti] Nuorodos
- Berlyno Senato Urbanistinės plėtros administracija: Berlyno apylinkės XX a. 3 deš. (vok.)
- Pasaulio paveldo iniciatyva Vokietijoje Berlyno modernistinių namų kompleksas (vok.)