Polabų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Polabų kalba – kalba, priklausanti vakarų slavų kalbų pogrupiui. Vartota nuo VII amžiaus, kai germanų gentims ėmus migruoti į pietus, slavai apsigyveno beveik ištuštėjusiose germanų žemėse į rytus nuo Elbės (slaviškai Elbė – Laba) ir Zalės upių. XVIII a. pirmojoje pusėje Polabės slavai beveik visi buvo galutinai suvokietinti/suvokietėjo, išskyrus sorbus, kurie iki šiol išlaikė savo kalbą, kultūrą ir gyvena Kotbuso apylinkėse ir į pietus nuo jo (rytų Vokietija).

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]