Žydų muziejus Berlyne

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:52°30′6.48″N 13°23′38.15″E / 52.5018°N 13.3939306°E / 52.5018; 13.3939306

Berlyno žydų muziejaus pastatai. Kairėje naujasis, dešinėje – Kollegienhaus

Žydų muziejus Berlyne (vok. Jüdisches Museum Berlin) – muziejus Berlyne, skirtas dviem tūkstantmečiams Vokietijos žydų istorijos. Atidarytas 2001 m., jis tęsia senojo žydų muziejaus veiklą, kuris buvo atidarytas 1933 m. Muziejaus veiklą nacių režimas nutraukė 1938 m. Berlyno žydų muziejų sudaro du pastatai: Kollegienhaus, XIX a. statinys, buvę teismo rūmai, ir specialiai muziejui pastatytas modernus pastatas, projektuotas žymaus architekto Daniel Libeskind.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pastatyti naują žydų muziejų sumanyta 1971 m., kada vietinė žydų bendruomenė šventė savo 300 metų jubiliejų, o ta proga buvusiame Berlyno istorijos muziejuje vyko paroda. Trūkstant ploto ekspozicijoms, 1988 m. buvo surengtas architektūros konkursas buvusio muziejaus išplėtimui. Nežiūrint iškilusių finansinių problemų ir neapibrėžtos politinės padėties šalyje, susijusios su artėjančiu Vokietijų susivienijimu, naujasis zigzago formos D. Libeskindo statinys, pramintas „Žaibu“, atvėrė duris pirmiesiems lankytojams 1999 m. ir iš karto pritraukė apie 350 tūkst. žmonių. Galutinai užpildytas ekspozicijomis – 2001 m.

Projektas[taisyti | redaguoti kodą]

Šalia senojo baroko stiliaus muziejaus iškilęs radikalaus dizaino dekonstruktyvizmo statinys įkūnija deformuotą Dovydo žvaigždę, įgavusią mėlynos spalvos besioksiduojant cinko sluoksniu padengtoms fasado plokštėms. Abu pastatai neturi akivaizdžios tarpusavio jungties, tačiau jie pasiekiami požeminiame aukšte. Komplikuotą žydų tautos istoriją įkūnija 24 m aukščio tuščias, juodomis sienomis su nedidele anga viršuje „Holokausto bokštas“, trys požeminiai, tarpusavyje susikertantys „Vokietijos istorijos“ „Tremties“ ir „Holokausto“ tuneliai. Lankytojai nuo pat įžengimo į muziejų jaučia apsunkintą judėjimą ant grindų, įrengtų su nuolydžiais. Čia pat įrengtas simbolinis „Išvarymo sodas“. Pastarąjį sudaro 49 kolonos, iš kurių 48 užpildytos su Berlyno žeme (žymi žydų valstybės įkūrimo metus), 49–ji – su žeme, atvežta iš Izraelio.

Ekspozicija[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Žydų muziejus Berlyne – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]